Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2015-05-30   VILNIUS: iškiliai paminėtas garbus jubiliejus
 
 

Lietuvos sostinėje įsikūrę anykštėnai, sumanę daugiau bendrauti, susibūrė į kraštiečių bendruomenę ir 2001 m. įkūrė Vilniaus anykštėnų sambūrį. Jo tikslai – telkti ir skatinti bendrai veiklai sostinės anykštėnus, rengti edukacijos, kultūros ir krašto pažinimo vakarones, susitikimus, puoselėti etninę savastį ir ugdyti meilę tėviškei.

Per keturiolika veiklos metų Sambūris, kuriam vadovavo primininkai Vytautas Duknauskas, Antanas Gudelis, Rita Virbalienė, o dabar – Alfredas Puodžiūnas, sukaupė nemažą darbo patirtį. Glaudžiai bendradarbiaudama su Pasaulio anykštėnų bendrija (pirmininkas – prof. habil. dr. Antanas Tyla) ir Anykščių rajono savivaldybe, Sambūrio valdyba surengė dešimtis kraštiečių knygų pristatymų, meno parodų, susitikimų su mokslininkais ir politikais, lankėsi muziejuose, iškylavo po sostinės apylinkes, dalyvavo Anykščių miesto šventėse, PAB suvažiavimuose ir kituose renginiuose.

Tradicija tapo Vingio parke visų pamėgtos Aukštaičių etnografinės gegužinės. Į jas kartu švęsti Joninių kasmet kviečiama 11 šio nuostabaus krašto rajonų kraštiečių.

Daug dėmesio skiriama ir kraštiečių jubiliejams. Sambūris su gimtadieniu pasveikino prof. Gražiną Landsbergienę (2015 m.), habil. dr. Antaną Tylą (2014 m.), tautodailininką Joną Tvardauską (2010 m.), dailininką Antaną Žukauską (2009 m.), o Vilniaus rotušėje surengė iškilų Juozo Tumo-Vaižganto 140-jų gimimo metinių jubiliejų (2009 m.).

Regina Smetonaitė (kairėje) su bičiule operos soliste Rasa Juzukonyte.O šiemet, įsismarkavus 2015 m. pavasariui ir sužaliavus Nėries pakrantėms, į iškilią savo gimtadienio šventę Sambūrio valdybą ir kitus anykštėnus, gimines, bičiulius ir draugus pakvietė žinoma kraštietė, UAB „Petro ofsetas“ vadybininkė Regina Smetonaitė. Gimusi Lietuvos didikų Radvilų tėvonijoje Biržų rajone, nuo 1973 m. su šeima ji apsigyveno Anykščiuose, baigė A. Vienuolio vidurinę mokyklą, vėliau įsikūrė Vilniuje, tačiau niekada nepamiršo Anykščių ir jų žmonių.

Nuo pat pirmųjų Vilniaus anykštėnų sambūrio įkūrimo dienų Regina yra nenuilstanti, kupina sumanymų šio Sambūrio valdybos narė. Be to, ji čia turi atsakingą veiklos barą – kasmet Signatarų namuose rengia Vilniaus anykštėnams Vasario 16-osios minėjimus, ruošia šių švenčių programas. Kaip sakoma, visur jos pilna, visur suspėja: ir į Sambūrio valdybos posėdžius, ir į anykštėnų kultūros renginius, ir dar randa laiko nuoširdžiai pabendrauti su savo kraštiečiais.

Gal todėl šiltą ir saulėtą gegužės 13-osios popietę, po darbo, iš visų pusių į Katedros aikštę, nešini gėlėmis ir dovanomis, ėmė rinktis anykštėnai. Būta jų ne dešimt ar dvidešimt, bet, kaip paaiškėjo, – viso šimto.

Popietės svečiai prie Vilniaus Arkikatedros.

Didelė ir graži šventė pasidėjo Šv. Mišiomis Vilniaus arkikatedroje, kurias sukaktuvininkė skyrė už mirusius Tėvelius, gimines, geradarius, kartu ir prašant malonių ir gyviesiems. Iškilmingų pamaldų metu giedojo jubiliatės bičiuliai operos solistai: kraštietė Rasa Juzukonytė (sopranas) ir Deividas Staponkus (baritonas), vargonavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikos fakulteto dekanė prof. Aušra Motuzienė.

R. Smetonaitės svečiai - Vilniaus anykštėnai.

Paskui Regina su popietės svečiais per saulės nutviekstą Lietuvos Karaliaus Mindaugo aikštę pasuko Mindaugo tilto link, į prieplauką. O čia jų laukė kelionei paruoštas laivas. Šventė ir kelionė laive, nutolus nuo jūros šimtus kilometrų, nemaža staigmena. O kai kam – kaip ir šio straipsnio autoriui – dar ir gražūs prisiminimai apie tuos laikus, kai paauglystėje panašūs pilni žmonių laivai plukdydavo savaitgaliais poilsiauti į Valakampius, o pavakariais – atgal. Kokia Pramoga! Deja, visa tai vilniečiai, rodos, buvo jau seniai pamiršę...

Laivas Neryje, išplukdęs iškylautojus.

Šįkart, Neries krantams ėmus lėtai slinkti pro šalį, pilnas šventės dalyvių laivas pajuda Verkių rūmų ir Valakampių link. Romantiška. Kol laivas iš visų jėgų kasasi upe prieš srovę ir pasiekia Antakalnio, paskui Žirmūnų tiltus ir galiausiai – pirmojo Valakampių pliažo ribą, denyje vyksta didžiausias šventinis šurmulys. Čia visų svečių akys vis krypsta į jubiliatę, o norinčių ją sveikinti ir kalbėti tiek daug, kad net susidaro eilė.

Pirmieji Reginą Smetonaitę su švente pasveikino Pasaulio anykštėnų bendrijos pirmininkas prof. Antanas Tyla, paskui – Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos valdybos garbės pirmininkas Jonas Burokas bei valdybos pirmininkas Ernestas Subačius ir Vasario 16-osios klubo pirmininkas dr. Remigijus Gulbinas bei kiti šio klubo nariai.

Vilniaus anykštėnų sambūrio pirmininko Alfredo Puodžiūno sveikinimas.

Paskui sukaktuvininkę apsupo Vilniaus anykštėnai. Kol sveikinimo kalbą rėžė Vilniaus anykštėnų sambūrio pirmininkas Alfredas Puodžiūnas, šalia susibūrė visa Sambūrio valdyba bei kiti sambūrio nariai: Antanas Gudelis, Algimantas Indriūnas, Romas Katinas, Aldona Krisiukėnienė, Rasa Pajarskienė, Laimutis Regelskis, Vytautas Rimša, Antanas Stackevičius, Jolita Šedauskienė, Rolandas Tuskenis su žmona ir Rita Virbalienė. Visi turėjo ką savo kraštietei pasakyti ir palinkėti.

Bendraklasių vardu sukaktuvininkę šiltai pagerbė dr. Loreta Stonienė ir Rasa Rutkauskienė, o paskui jai laimės linkėjo brolio Roberto šeima, taip pat giminės iš Kauno, Panevėžio, Anykščių, Vilniaus ir daug draugų.

Pasibaigus sveikinimų šurmuliui, prabilo ir pati jubiliatė. Regina Smetonaitė papasakojo, kad bendradarbiai ir kitos visuomeninės organizacijos ją yra pasveikinusios anksčiau. O sumanymas su kraštiečiais ir kitais artimaisiais sukaktį pažymėti būtent tą dieną kilęs netikėtai, prieš kelias dienas atsitiktinai Neryje pamačius laivą. Todėl šventė buvo organizuota ekspromtu, ir ji tegalėjusi pakviesti tik pačius artimiausius draugus, nebepaisydama nei protokolo, nei padoraus kvietimų išsiuntimo termino.

Sukaktuvininkė ir jos svečiai laive.

Pasak R. Smetonaitės, gimtadienis visų pirma turėtų būti padėkos Tėvams, giminėms, draugams ir visiems geradariams diena, Dievui – taip pat. Ji pasidžiaugė, kad šiai nuostatai liko ištikima ir šiandien. Paskui ji dar kartą nuoširdžiai padėkojo šventės ir kelionės dalyviams už dalyvavimą, sveikinimus, linkėjimus. Apskritai, šventės dalyvius sužavėjo pačios Reginos elgsena ir aukšta bendravimo kultūra – net įsismarkavusiame šventės šurmulyje, nepaisant svečių gausos, ji rado laiko su kiekvienu šiltai pabendrauti, kiekvienam nors kiek dėmesio ir laiko skirti, gerą žodelį tarstelėti. Esant tokiam žmonių skaičiui, tam reikia ypatingo sugebėjimo.

Laivui pasukus atgal į Vilniaus senamiestį ir vakarėjant, denyje suskambo jubiliatei skirtos dainos ir tostai. Dainavo visi ir visą kelią iki pat Mokslininkų rūmų bei Žvėryno tilto. Tol, kol laivas apsisuko ir vėl prieš srovę grįžo į savo prieplauką.

Iš čia jubiliejinės šventės dalyviai, kupini malonių įspūdžių ir gražių prisiminimų, grupelėmis savo takeliais, kaip ir atėję, vėl pasklido bei dingo Vilniaus senamiesčio gatvėse. Skirstėsi, dar ir dar kartą mintyse dėkodami Reginai už puikiai surengtą pobūvį ir nuostabią išvyką pavasarine Nerimi.

Išsiskyrė ne amžiams, o tik iki kokio nors kito ne mažiau įspūdingo ir malonaus Vilniaus anykštėnų sambūrio susitikimo.

Romualdas Vytautas RIMŠA,
Svėdasiškių draugijos „Alaušas“ tarybos narys, atsakingas už mokslinę veiklą

Laimučio Regelskio ir Vytauto Rimšos nuotraukos.

 
 
    Atgal...