Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2016-05-18   Raimondas Guobis. Partizanai plius paveldo vertybės
 
 

Šeštadienį, gegužės 14-ąją, Andrioniškio krašto kelius užtvindė beveik pusantro šimto džiugiai nusiteikusių dviratininkų, keliavusių jau antruoju šiemet „siaurukas plius dviratis“ maršrutu „Miestelis prie Šventosios“ po Andrioniškio apylinkes. Dviratininkų, įveikusių kiek daugiau negu 20 kilometrų kelią, aplankiusių istorines pokario Lietuvos partizanus menančias vietas ir susipažinusių su tautinio kulinarinio paveldo vertybėmis.

Žalio lokomotyvo tempiamas traukinys, dundantis iš Panevėžio, kukliai pyptelėjęs, atsidusęs balsvu dūmu, tuoj tuoj po 11-os valandos kirto plento pervažą ties Pagoje ir sustojo. Tikru šurmulio debesiu išsipylė keliautojai, rinkosi iš platformų iškraunamus dviračius ir, išklausę pasveikinamąją -pažintinę kalbą, savaitgalį minimos Lietuvos partizanų, kariuomenės ir visuomenės vienybės dvasioje spėriai pasuko per kavas ir slėnius, pervažiuodami mistiškas Biebės bei Latavos upeles Butkiškio link. Ten, kur 1949 m. spalio 28 -ąją unikalioje šachtinėje slėptuvėje žuvo Karaliaus Mindaugo (Rytų Lietuvos) srities vadas Antanas Slučka-Šarūnas su bendražygiais.

Dviratininkai kopia į šventą partizanus menančią Butkiškio kalvą.

Garbingos istorijos valandėlė, trumpas stabtelėjimas Andrioniškyje ir, nepaleidžiant džiaugsmingai spartaus ritmo, – kylimas į Niūronių šilo kalvas. Muziejininkų edukacinio bunkerio ieškojimas, fotosesija saugioje požemio prieblandoje, žinia apie tai, kaip slėpėsi, kaip gyveno mūsų partizanai. Jono Biliūno-Žolyno ir jo bendražygių pagerbimas kaimo kapinaitėse bei Arklio muziejaus įdomybės.

Atokvėpis bei užkandis po šimtametėmis liepomis, pasivažinėjimas jaunos žemaitukės traukiama karietaite, kiti žemiški malonumai. Šventosios slėnio apžavai, keliaujant vienišais ąžuolais apkaišytomis senvagėmis kilpuojančiu Žirgo tako vieškeliuku.

Dviratininkų kolona neria į Žirgo tako kilpas...

Tėvelių ir net į mokyklą dar neinančių vaikučių, atkakliai minančių pedalus, narsa, stabtelėjimas auksinių smilčių pakrantėje bei šalia garsiojo Algirdo Kaušpėdo – žmogaus iš legendinės „Anties“ – tėvonijos vienkiemio.

Tikrų tikriausia stovyklavietė Andrioniškio miestelio aikštėje, kur keliautojai susipažino su lietuviško kulinarinio paveldo įdomybe – aukštaitiško salyklinio alaus gamyba.

Istorinėje Andrioniškio aikštėje, pakermošio dvasioje, didžiai susidomėję seną ir naudingą aludarystės stebuklą pažino.

Demonstruotas salyklo salinimas, alaus tekinimas per trikojį, supažindinta su apynių ir kitų priedų svarba ir, žinoma, ragautas alutis. Kas gi labiau gali sustiprinti vienybę, nei kelionė kartu, nei bendras  ragavimas to, ką turime geriausio...

Ypatingai kulinariniu paveldu domėjosi moteriškės...

Jaukiai į keliaujančiųjų vienybę jungėsi ir vietinės bendruomenės vyrai, kurie dalijosi alaus gamybos ir kitų gyvenimo malonumų potyriais. Buvo pateikta dar viena istorinių žinių porcijikė, pakermošio dvasią sustiprino liaudiškų muzikantų programa, pokalbiai, pažintys ir pelnytų nominacijų skelbimas. Keliavedžio raštų įteikimas:  Kornelijai Norkevičiūtei – už sportiškumą ir ypatingą gebėjimą džiaugtis nuostabiuoju pasauliu, Linai Motulienei – už smalsumą ir jautrumą, Vykintui Karpavičiui – už angelišką techninę pagalbą dviratininkams.

Linksmas stabtelėjimas prie Šventosios: viskas „super“.

Spartus maršas atgal į Pagoję jau danguje perkūnui dundant ir šiltam lietui „šventinant“, vagonų jaukumas, tautiška dvasia, pamojavimai pro švelniai rasojančius langus.

Autoriaus nuotraukos

 
 
    Atgal...