Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2019-02-13   Viena knyga – paminklas tūkstančiui anykštėnų
 
 

2019 m. vasario 13 d. Anykščiuose, L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje, skaitytojams buvo pateikta tris dešimtmečius rengta knyga – istoriko ir kraštotyrininko, XX a. vidurio kovų istorijos tyrėjo Gintaro Vaičiūno sudarytas „Žuvusių Anykščių krašto partizanų žinynas“.

Bene rekordinį būrį – apie 120 smalsuolių subūręs knygos vakaras jo dalyviams įsiminė nuoširdžiu profesionalumu, kurį pusantros valandos demonstravo tiek pats knygos autorius, tiek ir jį taikliais klausimais pristatęs kraštietis mokslininkas istorijos daktaras Norbertas Černiauskas.

Į žinyno rengėjus ir skaitytojus žvelgia partizanų vado Kazio Tylos atvaizdas.

„Čia ne knygos sutiktuvės, o paminklo atidengimas“, – taip leidinio reikšmingumą apibūdino N. Černiauskas, įspėdamas, kad žinyną ir reikia skaityti ne kaip knygą, o stabtelti prie jos kaip prie paminklo, kaskart apmąstant jo reikšmingumą.

Būsimiesiems žinyno skaitytojams knygos svoris kaskart buvo pateikiamas skaičiais: knygoje įamžinamas 830 partizanų, žuvusių po Antrojo pasaulinio karo dar dešimtmetį besitęsusioje kovoje už laisvą Lietuvą, atminimas, o iš viso minima apie 2 tūkst. asmenų, dalyvavusių toje kovoje Anykščių rajono teritorijoje.

Kaip pasakojo pats G. Vaičiūnas, knygos rengimas prasidėjo prieš tris dešimtmečius – nuo 1988-ųjų rudens, kai Anykščiuose ėmė burtis buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai, pasakoti savo išgyvenimus ir prisiminimus. Vėliau sekė darbas archyvuose, dokumentų kaupimas ir jų lyginimas tarpusavyje, siekiant kuo tikslesnio pogrindinės Lietuvos kariuomenės kovos vaizdo. Tik subrandinta, kone atmintinai išmokta istorinė informacija sugulusi į žinyną.

Pasak G. Vaičiūno, šiame leidinyje išryškėja tipiško Anykščių krašto partizano paveikslas. Tai jaunuolis iki 25 metų amžiaus, žemdirbių sūnus, baigęs keturias klases ir nuo jaunumės dalyvavęs kokios nors visuomeninės organizacijos veikloje: gal buvęs šaulys, gal jaunasis ūkininkas – visai nesvarbu, kokios bendruomenės narys.

Rengdamas tokią knygą, istorikas suskaičiavo ir tuo laikotarpiu žuvusius civilius, kovose nedalyvavusius anykštėnus. Jų būta apie 370. Kiek jų tapo partizanų kovos aukomis, tyrėjas negalėtų pasakyti: kai kurie žmonės žuvo, tapę persirengusių provokatorių aukomis, kiti buvo nubausti mirtimi už plėšikavimą.

Paklaustas apie ateities sumanymus, G. Vaičiūnas pirmiausiai minėjo viešos skaitmeninės informacijos bazės apie pokario kovas kūrimą, siekiant, kad šios šinios būtų patraukliai pateikiamos ir jaunimui.

Dėkodamas knygos leidimo rėmėjų būriui, žinyno sudarytojas vieną pirmųjų prisiminė šios knygos jau nebepamačiusį prof. Antaną Tylą: mokslininkas žinyno tekstą perskaitė, parašė knygai bene paskutinį savo įžanginį tekstą ir dar parėmė leidybą 100 eurų.

„Nesigailėk neparašęs daktaro disertacijos – šitas darbas yra daug vertingesnis!“ – sveikindamas G. Vaičiūną, jo knygą taip įvertino tuo pačiu keliu pasukęs politikas ir gamtininkas, laikinasis Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius.

Knygos autorių sveikina Anykščių rajono garbės pililečiai Milda Telksnytė, Vygandas Račkaitis ir Prima Petrylienė.

G. Vaičiūno autografai anykštėnams.

-anykstenai.lt

 
 
    Atgal...