Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2008-04-25   Vakaras su Laima Lavaste ir Romu Ramanausku
 
 

Balandžio 21-25 dienomis visos Lietuvos bibliotekininkai šventė Nacionalinę bibliotekų savaitę. Mes, Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos darbuotojai, irgi paruošėme daug renginių, rengėme diskusijas ir seminarus, dalijome nemokamus skaitytojų bilietus.

O balandžio 24-osios vakare bibliotekos bičiulius pakvietėme į susitikimą su žinoma žurnaliste ir rašytoja Laima Lavaste ir aktorium Romu Ramanausku.

Mūsų viešnia L. Lavaste jau išleido dvi knygas: "Linksma knyga apie suomius ir Suomiją" jau treti metai yra viena perkamiausių knygų, o pirmas naujosios knygos tiražas "Skersgatvis dviem" jau išpirktas ir bibliotekas pasieks tik pakartotinas leidimas.

"Jau dešimt metų rašau apie Suomiją ir supratau, kad nė viena šalis nėra tiek apipinta legendomis, kur gyvena juokingi žmonės su tikra tiesa ir tikrom mintim", – tokiais žodžiais L. Lavaste pradėjo savo kūrinių pristatymą.

Kai aktorius R. Ramanauskas skaitė ištraukas, viešnia vis juokavo: "Negi aš taip gražiai parašiau?" Vakaro metu aktorius vis provokavo rašytoją: "Na, pasakyk gi, kad suomiai žioploki vyrai, o moterys labai negražios..."

Bet ponia Laima su didele meile kalbėjo apie tos šalies žmones, sakė, kad tiesiog klimatas ir užsitęsianti tamsa lemia moterų išvaizdą. Joms tiesiog būtų šalta ir labai nepatogu žingsniuoti su aukštakulniais bateliais ir mini sijonėliais. Ji sakė, kad nelabai ir mes, lietuvės, įlindusios į treningus ir su skara ant galvos, patrauktume praeivio akį. O ir suomių vyrai visai nežiopli, tiesiog tokios šalyje tradicijos, kad jų niekas nemoko flirto meno, Suomijoje nėra elito ir nėra provincijos, ten pačiam nuošaliausiam miestelyje vakarais groja Y. Menuhino orkestras... Visi suomiai labai maloniai bendrauja, stebina jų ramumas, niekada niekas kito neužgaus, o jų akyse klausimas: "Kuo aš tau galiu padėti?"

Kaip pasakojo L. Lavaste, Suomijoje tėvų ir vaikų santykiai susiklostę taip, kad sulaukę aštuoniolikos metų vaikai išeina iš tėvų namų ir kitoje gatvės pusėje išsinuomoja butą. Patys studijuoja, patys uždirba pinigų, beje, Suomijoje visiškai nemokamas joks mokslas. O tuo tarpu senukai leidžia savo senatvės dienas elitinėse prieglaudose, jie ten puikiai jaučiasi ir net neįsivaizduoja, kad kitaip gali būti. Suomija – labai humaniška šalis.

Sulaukusi klausimo iš salės, kodėl tiek daug Suomijoje savižudybių, L. Lavaste aiškino, kad toks ilgas tamsos metas sukelia žmonėms depresiją, ir tai viena labai svarbi priežastis. Bet kai ateina vasara, visoje Suomijoje prasideda liaudies teatrų festivaliai, visokios varžybos, tarp kurių ir itin populiari atrakcija – žmonų nešiojimo konkursas, kur laimėtojas vyras gauna tiek litrų alaus, kiek kilogramų sveria jo žmona.

"Apie suomius galima juokauti, kalbėti gražiai ar piktai, bet jie verti pagarbos, kad sugebėjo taip gražiai sutvarkyti savo šalį. Man Suomija yra šalis, kur dar gyvena pasaulio vaikystė", – baigdama suomių temą, sakė žurnalistė.

"Skersgatvis dviem" – jau visai kitokia knyga. Tai rašytojos bandymas pažvelgti į pasaulį vyro ir moters akimis. Ypač sunku atverti vyrą – tai lyg iškalti toną anglies, kad surastum aukso grūdelį, nes vyrai nenori ir nemoka išlieti jausmų – tokia ponios Laimos nuomonė. Bet kai kalbi labai atvirai, su šypsena, nepalieki žmogui erdvės pameluoti, gauni norimą rezultatą.

R. Ramanauskas, girdamas knygą, turėjo ir vieną priekaištą, kad joje personažai įvardijami tikrais vardais. L. Lavaste sakė, kad esanti pirmiausia žurnalistė, ir jai tikri faktai tokie svarbūs. Kita vertus, knygoje palikta proga į žinomą žmogų pažiūrėti kitomis akimis, nes iš televizorių ekranų susidarome vienokį ar kitokį stereotipą, o žmogus pokalbyje atsiskleidžia visai kita spalva.

Kaip pavyzdį ji pateikė interviu su a. a. prof. Rolandu Pavilioniu, kai pokalbio metu pamatė malonų žmogų, o visai ne aršų kovotoją, kaip jo įvaizdį tuo metu buvo suformavusi žiniasklaida.

Malonu, kad mūsų svečių paklausyti atėjo daug anykštėnų, kurie jau turėjo įsigiję rašytojos knygų ir po renginio nemažoje eilutėje laukė jos autografo. Šie metai paskelbti Skaitymo metais, tad tikimės, kad ir šios mūsų viešnios leidiniai papuoš mūsų skaitytojų knygų lentynas, galbūt net padės atrasti geriausią ar gražiausią knygą. O aktoriaus Romo Ramanausko dalyvavimas renginyje priminė tokį gerokai pamirštą malonumą kaip knygos skaitymas balsu.

Muzikiniais paveikslėliais vakarą papuošė muzikos mokyklos mokytojai Robertas Čapkevičius ir Kęstutis Grigaliūnas. Dėkojame ir gražiosios Anykščių koplyčios šeimininkams, kurie mus nuolat gelbsti, suteikdami patalpas renginiams.

Judita Skačkauskienė,

Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos
Įvaizdžio kūrimo skyriaus vyriausioji bibliotekininkė

 
 
    Atgal...