Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2010-03-19   Romualdas Girkus – istorinės kartografijos propaguotojas
 
 

Kovo 4 dieną uždaroji akcinė bendrovė Aerogeodezijos institutas 70-mečio proga pagerbė savo ilgametį darbuotoją, istorinės kartografijos propaguotoją Romualdą Girkų. Tikrasis jo gimtadienis – vasario 29 dieną, tad šiemet jo tarsi ir nebuvo.

Jeigu ieškotume Lietuvoje žmogaus, pastaruoju laikotarpiu produktyviausiai dirbančio istorinės kartografijos srityje, sukaupusio įvairios kartografinės medžiagos, susijusios su Lietuvos valstybės ir kitų kaimyninių valstybių senaisiais žemėlapiais, tai akivaizdu, kad tokį specialistą atrastume tik šiame Kauno institute. 

Ta proga apie jubiliato R. Girkaus nuveiktus darbus pasisakė instituto generalinis direktorius Vilius Žilevičius bei technikos ir plėtros direktorius Gintaras Rumšas. Jubiliato pasveikinti atvyko atstovai iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kadastrų ir geodezijos departamento, Lietuvos kartografų draugijos, Kauno kolegijos Kraštotvarkos fakulteto Geodezijos katedros, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geodezijos ir kadastro katedros, Kauno apskrities viešosios bibliotekos Kaunistikos grupės, Tėvynės pažinimo draugijos Kauno skyriaus, Anykščių krašto bendruomenės, taip pat dabartiniai ir buvę bendradarbiai bei kiti kolegos ir draugai.

Į šią šventę atvykti negalėjo, tačiau gražius sveikinimo žodžius perdavė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Rytų kaimynystės politikos departamento direktoriaus pavaduotojas, Komisijos Lietuvos Respublikos valstybės sienai delimituoti ir demarkuoti bei ekonominei zonai Baltijos jūroje nustatyti pirmininkas dr. Zenonas Kumetaitis.

Beje, Z. Kumetaitis yra ką tik „Baltų lankų“ leidyklos išleistos istorinės knygos „Lietuvos sienos : tūkstantmečio istorija“ iniciatorius, vienas iš jos bendraautorių, o jubiliatas R. Girkus – šios knygos iliustracijų teikėjas ir konsultantas. R. Girkaus parinkti žemėlapiai sudaro didžiąją paminėto leidinio apimties dalį. Šioje knygoje – įvairių epochų istorinių žemėlapių albume pateikiamas vientisas istorinis kartografinis Lietuvos sienų raidos vaizdas, papildytas naujausia tyrinėjimų medžiaga. Reprezentacinė knyga vasario mėnesį buvo pristatyta Užsienio reikalų ministerijoje, visuomenė ją išvydo Vilniaus knygų mugėje.

Tyrinėdamas R. Girkaus per kelis dešimtmečius parašytus mokslinius darbus istorinės kartografijos, geodezijos, hidrologijos, toponimikos, paveldosaugos ir kitomis temomis, supratau, kad jų autorius, nuolat tobulėdamas per ilgametę savo praktinę patirtį geodezijos, kartografijos ir kitose srityse, patyrė kūrybinio darbo džiaugsmą.

Biografijos tarpsniai

R. Girkus gimė 1940 m. vasario 29 d. Kėdainiuose, o jo vaikystė prabėgo Anykščiuose, kur ir pradėjo mokytis. Tačiau vidurinę mokyklą 1957 m. jis baigė Plungėje kartu su tos pačios mokyklos absolventu Bronislovu Lubiu – dabar žinomu verslininku, Pramonininkų konfederacijos prezidentu.

Tačiau bendramokslių keliai išsiskyrė dar Kauno politechnikos instituto pirmame kurse, nes B. Lubys po akademinių atostogų tapo Cheminės technologijos fakulteto studentu, o R. Girkus buvo įkalbėtas pereiti į naujai organizuojamą geodezijos specialybę Hidrotechnikos fakultete.

Po praktikos Vakarų aerogeodezinėje įmonėje „Selchozaerosjomka“ Romualdo rašytoje ataskaitoje yra išvada: „Dėl rusiškos tvarkos Vakarų aerogeodezinėje įmonėje dirbti nenorėčiau“. Deja, rimtų geodezinių organizacijų pasirinkimo Lietuvoje tuo metu nebuvo, tad ši įmonė, dabar UAB Aerogeodezijos institutas, tapo jo vienintele darboviete, kur pradėjo dirbti inžinieriumi 1962 m., gavęs geodezininko inžinieriaus diplomą.

Gerų profesinių savybių dėka R. Girkus greit kopė profesinės karjeros laiptais, tapdamas grupės vadovu, o vėliau daugiau nei dešimtmečiui – Techninės kontrolės skyriaus viršininku. Tuo metu jis priiminėjo aerofotonuotraukų medžiagą iš sovietinių civilinės aviacijos aeronuotraukos padalinių Minske, Kijeve, Leningrade.

Visasąjunginę kontorą pertvarkius į Sąjunginį žemės ūkio aerofotogeodezinių tyrinėjimų institutą (VISCHAGI), R. Girkus tapo šio instituto Vakarų filialo techninio skyriaus viršininku. 1991 m. jubiliatas tapo Vakarų filialo vyriausiuoju inžinieriumi, o 1992 m., filialą pertvarkius į Lietuvos Respublikai pavaldų Valstybinį aerofotogeodezijos institutą, trejiems metams tapo jo vyriausiuoju inžinieriumi. Valstybinį aerofotogeodezijos institutą reorganizavus į UAB Aerogeodezijos institutą, R. Girkus dar dešimtmetį vadovavo techniniam skyriui.

R. Girkus paruošė ir išleido pirmuosius du bandomuosius topografinių žemėlapių lapus KAUNAS ir VILKIJA, kuriuos gerai įvertino amerikiečių kartografai ekspertai. Optimizuojant įstaigos struktūrą,  jis tapo vyriausiuoju specialistu, atsakingu už geodezinį, fotogrametrinį ir kartografinį paveldą. Tuo pat metu keletą semestrų jis dėstė kartografiją Vilniaus Gedimino technikos universitete ir Lietuvos žemės ūkio universitete, parengė mokslinių ir mokslo populiarinimo publikacijų.

Istorinės kartografijos darbai

Pastaruosius 15-20 metų Romualdas išsamiai ir sistemingai tyrinėjo Lietuvos kartografijos šaltinius, nagrinėjo senųjų kartografų darbus. Sukaupęs kartografinę medžiagą, jis parašė vertingų darbų Lietuvos istorinės kartografijos tematika.

Tačiau jo indėlis į Lietuvos mokslo ir kultūros istoriją dar nėra iki galo atskleistas, o jo veikla – deramai nušviesta ir įvertinta. Įvairių sričių specialistai jo darbuose gali atrasti įdomių, dar niekur neskelbtų žinių apie Lietuvos ir kitų šalių geografinį-kartografinį ištirtumą, apie to meto krašto kartografavimo principus, apie žemėlapių ir atlasų raidą.

Jubiliatui rūpėjo, kaip Baltijos jūros šalių, tarp jų ir Lietuvos, istorija atsispindi kartografijoje. Jis tyrinėjo įvairių epochų žemėlapius, atlasus, kaskart juose atrasdamas įvairiausių duomenų apie Lietuvą.

R. Girkui rūpėjo, kad, ištyrinėjus šiuos žemėlapius ir padarius mokslines išvadas, Lietuvos istorija būtų papildyta naujais faktais. Nėra abejonės, kad senoji kartografija tapo pagrindine Romualdo veiklos sritimi, todėl šiandien jubiliatą drąsiai galima vadinti kartografijos istoriku. Jo moksliniai kartografiniai darbai rodo, kad jubiliatas gerai nusimano apie Lietuvos ir kitų valstybių istorinės kartografijos raidą, kartografinio vaizdavimo metodus, kitų šalių kartografų pasiekimus.

Mokslines ir mokslo populiarinimo publikacijas, parašytas R. Girkaus arba kartu su bendraautoriumi Viktoru Lukoševičiumi Lietuvos istorinio-kultūrinio paveldo, istorinės kartografijos temomis, aptiksime respublikinėje spaudoje: Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslo žurnale „Geodezija ir kartografija“, taip pat žurnaluose „Žiemgala“, „Žemėtvarka ir melioracija“, „Žemėtvarka ir hidrotechnika“,  leidiniuose „Kauno istorijos metraštis“, „Karo archyvas“ (Lietuvos karo akademijos tęstinis leidinys), Kauno kolegijos straipsnių rinkinyje „Matavimų inžinerija ir GIS“ bei užsienio spaudoje. Šiuose leidiniuose pateikti jubiliato straipsniai yra pripažinti vertingais Lietuvos istorijai, dalis jų įtraukti į Lietuvos istorijos instituto tęstinį leidinį „Lietuvos istorijos bibliografija“ (1998-2000 m.). Jubiliatas talkino leidybinėje grupėje parengiant Lietuvos nacionalinio muziejaus leidinį „Lietuva žemėlapiuose“, kuris buvo išleistas 2002 m.

Senuosiuose žemėlapiuose randame pačios įvairiausios informacijos, kuri žymiai vaizdingesnė už rašytinę. Originaliu turiniu išsiskiria R. Girkaus paskelbti straipsniai, kurie parašyti tyrinėjant ir analizuojant senuosius žemėlapius: „XIX a. Lietuvos dvarų valdų planų ypatumai“, „Pieštiniai žemėlapiai ir žemėlapiai su piešiniais“, „Pirmieji lietuviški etnografiniai žemėlapiai“, „Lietuvos Užnemunės (Suvalkijos) kartografavimas“, „Pirmasis lietuviškas Suvalkijos žemėlapis“, „Senosios kartografijos parodos“, „Žiemgala senuosiuose Europos žemėlapiuose“, „Neskelbti tarpukario Lietuvos topografiniai žemėlapiai“ ir kiti.

Su kolegomis R. Girkus yra išleidęs tris skaitmenines plokšteles kartografine tematika: „Topografiniai žemėlapiai Lietuvos teritorijai“ (2007 m.), „Tarpukario Lietuvos topografiniai žemėlapiai“ (2009 m.) ir „XX a. pirmos pusės Lietuvos žemėlapiai“ (2010 m.), o artimiausiu metu planuoja išleisti skaitmeninę plokštelę „Kauno miesto topografija“.

Recenzentas ir šaltinių tyrėjas

R. Girkus yra kelių istorinės kartografijos knygų recenzentas. Vertindamas  knygas, jis profesionaliai gilinosi į jų turinį, geranoriškai, nekompromituodamas knygų autorių, išsakydavo ir knygose pastebėtus trūkumus.

Apibūdindamas Lietuvos knygynuose 2008 m. pasirodžiusią Algirdo Antano Gliožaičio istorinę monografiją „Lietuvos administracinis suskirstymas žemėlapiuose : nuo seniausių laikų iki XXI amžiaus pradžios“ (su dideliu spalvotų žemėlapių rinkiniu), Romualdas savo recenzijoje rašė: „Teigtina, kad šioje knygoje surinkti svarbiausi įvairaus laikmečio su Lietuva susiję žemėlapiai. Jau pats faktas, kad knygos viršeliuose puikuojasi 1375 m. A. Kreskvo pasaulio žemėlapis, kuriame identifikuojama Lietuvos teritorija, rodo dokumentuotą Lietuvos kartografinį vaizdą tuometinio pasaulio interpretacija. Lietuvos  Didžioji kunigaikštystė garsėjo didžiule teritorija, ir tos teritorijos darinius, kurie šiandien priklauso kaimyninėms valstybėms, teisingai apibrėžti ir įvardyti, remiantis skirtinga kartografine medžiaga, ganėtinai sudėtingas procesas, nes to laikmečio kartografai žemėlapių turiniui dažnai buvo neobjektyvūs, neretai – net tendencingi. Knygoje randama konkrečių istorinėmis datomis fiksuotų faktų, susijusių su pridedamais žemėlapiais, dokumentais, kartografiniais piešiniais ar nuotraukomis, tad knyga galima remtis enciklopedinėms reikmėms Lietuvos teritorijos kitimo raidai nušviesti. 150 šaltinių naudotos literatūros sąrašas rodo, kad medžiaga monografijai rinkta iš nevienodai patikimų šaltinių, pradedant valstybiniais archyvais ir baigiant periodikos ir interneto informacija“.
 
Priminsime, kad R. Girkus – Lietuvos kartografų draugijos kartografijos istorijos sekcijos vadovas. Jis yra dažnas archyvų, bibliotekų ir muziejų lankytojas. Čia jis atranda dar netyrinėtų senųjų Lietuvos žemėlapių, kitų istorinių dokumentų, saugomų Vilniaus universiteto bibliotekoje, Lietuvos Mokslų akademijos bibliotekoje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Lietuvos valstybės istorijos archyve, Lietuvos centriniame valstybės archyve. Ten šaltiniai dar laukia visapusiško įvertinimo.

Pasidžiaugdami R. Girkaus jubiliejiniais metais, linkime mielajam Jubiliatui būti stipriam savo vidumi, savo dvasia, ir toliau džiuginti skaitytojus naujais mokslo darbais istorinės kartografijos srityje.

Tomas Duksa
Vilnius

 
 
    Atgal...