Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2011-02-19   Knygų mugėje – naujos anykštėnų knygos
 
 

Vasario 17-20 dienomis Lietuvos parodų centre "Litexpo" surengtoje Vilniaus knygų mugėje skaitytojus pasitiko ir naujausi iš Anykščių krašto kilusių ar šiuo metu čia gyvenančių knygų kūrėjų darbai.

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas mugės svečius pakvietė į tarminį Antano Baranausko "Anykščių šilelio" pristatymą. Mugės Vaikų scenoje mažiesiems skaitytojams pristatyta atnaujinta ir papildyta Vytauto V. Landsbergio knyga "Rudnosiuko istorijos", kurią ką tik išleido leidykla "Dominicus Lituanus".

O leidykla "Lututė", šešioliktus metus džiuginanti Lietuvos gamtą mylinčius skaitytojus, tarp keturių naujų leidinių ten pristatė net dviejų anykštėnų gamtininkų knygas: Anykščių rajone gyvenančio ir kuriančio Sigučio Obelevičiaus "Kas po kojomis žaliuoja" ir iš Devenių kaimo kilusio, dabar Ignalinos rajone gyvenančio Broniaus Šablevičiaus "Vabalai".

Pasakoja "Lututės" atsakingoji redaktorė Inesa Oranskytė:

Atsidavęs gamtininkas, pedagogas, aktyvus gamtinių visuomeninių organizacijų narys, Traupio botanikos sodo įkūrėjas, daugybės knygų ir straipsnių apie augalus autorius Sigutis Obelevičius knygoje „Kas po kojomis žaliuoja“ praveria iš pažiūros labai paprasto žolių pasaulio vartus.

„Po mūsų kojomis, prie namo pamato ar patvory, pievutėje ar darže, gėlyne ar ant tako auga daugybė paprastų augalų, į kuriuos neretai numojame ranka manydami, kad tai viso labo bjaurios piktžolės ar tiesiog „paprastos žolės“. Tačiau paprastų žolių nėra, – sako knygos autorius. – Visi augalai savaip nuostabūs ir įdomūs. Vieni jų kažkada mūsų protėvius gelbėjo nuo bado, kiti šimtus metų gydė, dar kiti įdomūs savita ir nepaprasta biologija.“

Kai kurie mūsų kaimynystėje augantys žolynai gąsdina savo nuodingomis galiomis, o kiti, priešingai – turi stebuklingų vaistinių savybių, dar kitus tereikia nuplauti, neštis į virtuvę ir valgyti, vartoti kaip prieskonius. Daugybė aprašomų augalų yra bene svarbiausi vaistiniai (gysločiai, takažolės, varnalėšos, trikertės žvaginės ir kt.) ir vartojami maistui (kiaulpienės, rūgštynės) augalai. Kai kuriais galima šerti triušiukus ar jūrų kiaulytes, kitų sėklomis palepinti papūgėles ar kanarėles, o dar kitais – dažyti siūlus.

Knygoje aprašomi 165 augalai, be vaistinių savybių ir naudojimo, apibūdinama, kaip jie atrodo, pateikiama jų biologija, paplitimas.

Į apžvalginę ekskursiją po vabalų pasaulį kviečia mokslininkas biologas, publicistas, entomologas Bronius Šablevičius, išleidęs ne vieną informacinį, pažintinį, publicistinį leidinį apie gamtą.

Ar galite įsivaizduoti, kad kas trečias vabzdys Žemėje yra vabalas? Pasak autoriaus, vabalų būrys – pati įdomiausia, paslaptingiausia sala begalinėje visų kitų vabzdžių apsuptyje, o žmonės apie šiuos mažuosius savo kaimynus, deja, labai daug ko nežino.

Ši knygelė – antrasis pažintinės serijos „Gamta šalia tavęs“ leidinys apie vabalus, pakeisiantis 2001 m. išleistus „Vabalus“. Antrasis leidimas papildytas naujomis rūšimis ir faktais, iliustruotas aukšto profesinio ir meninio lygio mūsų entomologų ir gamtos fotografų nuotraukomis. Tai jau 15-a populiarios serijos, skirtos plačiajai visuomenei supažindinti su Lietuvos biologine įvairove, knyga.

Leidinio tikslas – ne išdėstyti informaciją lyg kokiame žinyne, o sudominti ir moksleivius, ir suaugusiuosius giliau pažinti dar jiems nežinomą gamtos sritį. Vabalus reikia pažinti. Juk jų yra visur: darže, sode, miške, kaime, prie jūros, vandens telkiniuose, net mūsų namuose. Vabalai apdulkina augalus, todėl šie subrandina sėklas, vabalai suardo nebegyvus organizmus, perdirba kitokias organines medžiagas, todėl apvalo aplinką, vabalai yra žuvų, roplių, paukščių, žvėrelių maistas. Milijardai žuvusių vabalų krinta į žemę ir grąžina jai didžiulį kiekį mineralinių medžiagų, kad augalai šaknimis jas vėl pasiimtų. Aišku, jie dar graužia žemės ūkio pasėlius, medžių lapus, medieną, žmonių maistą, drabužius. Tačiau žinant vabalų biologiją, galima mažinti ar didinti jų gausą, perkelti juos į kitas vietoves, net į kitus žemynus, kad naujose teritorijose jie pasitarnautų žmonių labui.

Vabalų įvairovę sunku aprėpti – Lietuvoje dabar žinomų rūšių vabalų vienas žmogus nesurinktų ir per 100 metų, todėl knygoje pristatomi tik stambesni ir puošnūs ar dažnesni vabalai. Arba reti, bet verti dėmesio, net maži mažulyčiai, užtat labai įdomūs ir keliantys norą pažinti jų slėpiningą gyvenimą.

-anykstenai.lt

 
 
    Atgal...