Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2011-04-15   Vieni – "DAROM", kiti – "ŠIUKŠLINAM"
 
 

Šiose Svėdasų girininko Donato Tuskos nuotraukose – tik kelios akimirkos iš aplinkos valymo akcijos "Darom-2011" Svėdasų girininkijos Šimonių girioje. Žiūri į jas ir supranti, kad teisi rašytoja Vanda Juknaitė, sakanti: "Žmogus išmeta savo šiukšles tada, kai yra tikras, jog jo niekas nemato". Kaip vagis...

Gamta atbudo. Kiekviena balandžio diena vis kitokia, vis daugiau grožio – ypač miške. Juk prisimename  A. Baranausko "Anykščių šilelio" sakinį: "Dažnai miške lietuvis ko verkia nežino". Jautrumas gamtai būdavo visų mūsų prigimtinis bruožas. Visiems norisi gyventi švarioje aplinkoje, ir išėjus pasivaikščioti nesinori įgriūti į senų padangų, butelių, makulatūros piramides... Deja, įvairiausių atliekų krūvos, "puošiančios" Anykščių  miškus ir pamiškes, vaizdingai parodo požiūrį į aplinką, kurioje gyvename ir mes visi.

Kodėl mes linkę itin atsainiai gražiausias šalies vietas: miškus, pajūrį, paežeres, paupius, gatves, pakeles – paversti buitinių šiukšlių sąvartynais? Galų gale kodėl, pradedant valdžios institucijomis ir baigiant kaimynu, esame pakantūs šiukšlėms ir šiukšlintojams? Kodėl šiukšlinam, negalvodami nei apie baudas, nei apie ekologiją, nei apie kitus? Beje, baudos už šiukšlinimą net Skandinavijoje labai didelės, nors abejoju, kad daug būtų nubaudžiama už šiukšlinimą, nes jie tiesiog myli savo kraštą ir išprusę ekologijoje.

Šiukšlės "Lietuvių kalbos žodyne" apibūdinamos kaip smulkios atmatos, sąšlavos. Bendroje atliekų direktyvoje atliekos apibūdinamos kaip bet kokios medžiagos ar objektai, kurių turėtojas atsikrato ar įpareigotas atsikratyti. Šiukšlės ir atliekos nesusidaro natūraliai gamtoje, jos vienaip ar kitaip žmogaus sukuriamos ir išmetamos. Taigi, ŽMOGUS yra šios problemos priežastis.

Į Lietuvos miškus išmetama labai daug įvairių šiukšlių: popierius (laikraščiai, žurnalai, kartonas ir kt.), plastmasė (plastikiniai buteliai, įpakavimo maišeliai ir kt.), stiklas (stiklainiai, stiklo duženos), metalas (konservų dėžutės, skardinės nuo gėrimų ir kt.), pakuočių atliekos, pavojingos buities atliekos (galvaniniai elementai, akumuliatoriai, pasenę vaistai, buitinės chemijos produktai, lakų, dažiklių, skiediklių atliekos, cheminėmis medžiagomis užteršta pakuotė ir kt.), statybos ir pastatų griovimo atliekos, didžiosios atliekos (baldai, nenaudojami automobiliai, buitinė technika, šaldytuvai, televizoriai, viryklės ir kt. įranga), biodegraduojamos atliekos. Daug atliekų ir šiukšlių miške palieka turistų grupės, pavieniai miškų lankytojai, miestų, miestelių, kaimų gyventojai, sodininkų bendrijų nariai. Dažnai mišką teršia įvairios firmos ir organizacijos, kurios šiukšles atveža sunkvežimiais, dažniausiai savivarčiais.

Geriau ne baidytis baudų už šiukšlinimą, bet jausti pagarbą nuostabiam kūriniui – gamtai, kuria džiaugtis ir rūpintis Kūrėjas mums patikėjo. Neišniekinkime šios gražios dovanos, sustabdę šiukšlinančią ranką ir dar kartą priminę:

* Popierius sunyksta per dvejus metus.
* Konservų dėžutės, skardinės – 90 metų.
* Plastiko pakuotės (maišeliai, buteliai) – 80-200 metų.
* Stiklas  dūlėja  kone visą  1000 metų.

Stiklui pagaminti sunaudojama ypač daug energijos. Gaminant stiklą iš duženų, sutaupoma apie 25 proc. energijos, 20 proc. sumažėja oro tarša, 50 proc. – vandens tarša. Iš 1 kg stiklo duženų gaunamas 1 kg naujo stiklo. Be to, stiklą galima perdirbti neribotą kiekį kartų. Perdirbto stiklo kokybė ne prastesnė, nei pagaminto iš pirminių žaliavų. O 1 tona surinktų ir perdirbtų popieriaus bei kartono atliekų vidutiniškai išsaugo 17 medžių.

Danutė Kinderienė,
Anykščių miškų urėdijos atstovė

 
 
    Atgal...