Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2011-11-21   Pro memoria. Mokytoja Genovaitė Vajegienė
 
 

Eidama 82-uosius metus, 2011 m. lapkričio 19 d. mirė pedagogė, gamtos mokslų mokytoja Genovaitė VAJEGIENĖ (1930-2011).

A+A mokytoja Genovaitė VajegienėTarp Saulės ir netekties Žmogaus likimas. Tarp tų dviejų polių siūbuoja gyvenimas: čia sušvisdamas džiugesio saule, čia  panirdamas į juodą netektį. Tai Būties dėsnis. Visatos dėsnis. Kaip diena ir naktis.

Žmogaus gyvenimas – maža kelio atkarpa erdvėje ir laike. Kiekvienas iš mūsų tai atkarpai duodame vardą ir prasmę. Mokytojos Genovaitės Vasiulytės-Vajegienės gyvenimo skaičiavimas prasidėjo 1930 metų vasario 2 dieną Kiauneliškio kaime Švenčionių rajone. Augo gausioje šeimoje – du broliai ir trys seserys.

Mokytasi Krivasalio pradinėje, vėliau Utenoje, Panevėžyje, o 1954 m. baigtas Vilniaus universitetas. Nuo tų metų prasideda gamtos mokslų mokytojos biografija. Darbo pradžia Vabalninko vidurinėje, o nuo 1958 m., sukūrus šeimą, gyvenimas siejamas su Anykščiais. Ažuožerių septynmetė, Anykščių 2-oji vidurinė, o nuo 1980 metų rugsėjo 1-osios iki išėjimo į pensiją mokytoja buvo Anykščių 3-osios vidurinės mokyklos kolektyvo narė.

Darbšti, principinga, švelnaus būdo, taktiška, dirbanti kruopščiai, diegianti gamtos mokslų tiesas savo mokiniams – tokią mokytoją prisimena kolegos ir mokiniai.

Mylėta žemė ir garbingai, ir gražiai Žeme praeita... Save dalinant tiems, kurie gal ne visada norėjo imti, bet kantriai, reikliai buvo diegta meilė paukšteliui, medžiui, gėlei, Žmogui.

Užauginta dukra Rita, sūnus Kęstutis, Močiutės rūpesčiu džiaugėsi keturi anūkėliai.

Motinos visada išeina ne laiku – vaikams dalinusios meilę ir save, o kai šie  jau patys duoną riekia, jos tyliai pasitraukia iš čia. 

Artimųjų ir visų, pažinojusių Mamą, Močiutę, Mokytoją, inteligentišką Moterį, širdį nudegina išėjimo skausmas, bet čia lieka šviesa, jos uždegta.

Nėra ribos tarp šičia ir tenai, tarp amžino ir to, kas laikinai, nes viską tvarko dieviška Valia. Pradžia – pabaiga, visada... Ir viskas apgaubta Amžinybės amžinu amžinumu. Tegul būna Jums ramu Amžinybėje, tegu amžiną lopšinę dainuoja Anykščių šilelio pušys.

Anykščių Antano Baranausko vidurinės mokyklos bendruomenė

 
 
    Atgal...