Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2012-08-13   Pirmoji naktigonė Anykščių regioniniame parke
 
 

"Paprasčiausiai pasiilgau arklio, jo protingų ir gerų akių" – šiais Justino Marcinkevičiaus žodžiais rugpjūčio 2-osios pavakarę prie Šventosios prasidėjo Anykščių regioninio parko direkcijos organizuota naktigonė.

Naktinis arklių ganymas, anksčiau buvęs įprastas vyrų darbas, šiomis dienomis yra likęs tik gražia tradicija, kurią palaiko dar gyvų mūsų senolių širdyse glūdintys prisiminimai...

Naktigonė prie Šventosios.

Jais šventės metu ir pasidalino andrioniškietė Genovaitė Lapienienė – šiemet 90 metų jubiliejų atšventusi senolė. Itin didelio susidomėjimo susilaukusio žirgų maudymo upėje metu ji stebėjosi, kad anais laikais ant arklio užsėdęs žmogus tokio aplinkinių dėmesio nesulaukdavęs. Juk tai buvo pernelyg įprasta, o dabar arklys kaime tampa kone retenybe!

Naktigonės viešnia Genovaitė Lapienienė (kairėje).

Mažėja kaimuose arklių, pamažu ima užželti nebeganomos nedidelės natūralios pamiškių pievos... Į naktigonę arklių ganyti tą pavakarę šeimininkai atriedėjo trim kinkytais vežimais, dar septynetas raitelių atjojo su dviem kumeliukais priešaky.

Pakeliui į naktigonę...

Rinkomės ne tik prisiminti senąsias tradicijas, bet ir papasakoti apie natūralias pievas: kuo jos ypatingos ir kodėl jas būtina išsaugoti! Šventosios senvagių draustinyje, kur ir vyko renginys, gausu įvairiausiomis žiedų spalvomis marguojančių stepinių pievų, į kurias žirgus ir paleidome ganytis.

Kaip ir senovėje, naktigonės metu žaidėme žaidimus, iš nendrių gaminome dūdeles, kad grojant naktis neprailgtų, daug sužinojome ir apie arklius. Arklio muziejaus piemeniu prisistatęs Mindaugas Karčemarskas papasakojo linksmų istorijų. Laimės simboliu – pasaga – džiaugėsi laimingieji, kuriems pavyko atsakyti į klausimus apie arklius. Komandos "Laimės žiburiukai" ir "Puntukai" varžėsi, kas geriau išmano su arkliais susijusius pasaulio rekordus, kurie daugiau mįslių įmins.

Naktigonės dalyviams žinių apie arklius atnešė Arklio muziejaus vedėjas Mindaugas Karčemarskas.

Muzikos instrumentų įvairovė naktigonėje.

Šventės dalyviai, ypač patys mažiausieji, glostė arklius, tapšnojo jiems per sprandą, žvelgė į jų protingas ir romias akis bei noriai sėdo ant balno. Vieni – pirmą kartą savo gyvenime, kiti – ne. Daugelis paskutinį kartą jame sėdėjo prieš keliasdešimt metų, o dabar vėl sėdosi, kad tik pajustų tą neapsakomą bendravimo su žirgu malonumą. O kiek džiaugsmo visiems sukėlė arklių maudymo akimirkos!

Žirgų maudynės Šventojoje.

Prieš ilgą ganiavos naktį reikėjo pasistiprinti. Dar prieš sutemstant į pievas išėjo žoliautojai. Pririnkę pilną krepšelį įvairiausių vaistažolių, subėrė jas į katilą arbatai. Šventės dalyviai gaivinosi ir šildėsi nenusakomo aromato ir skonio arbata iš pačių prisirinktų žolelių. Netrukus šventės svečiai gardžiavosi ir čia pat ant laužo kepta kiaušiniene su spirgučiais.

Žoliautojai Šventosios pakrantės pievose.

Vaišės naktigonėje.

Pasistiprinus atėjo metams šokiams, žaidimams ir dainoms! Kokių tik muzikos instrumentų tą vakarą neišgirdome: dūdmaišį, ragą, švilpą, bandoniją, būgną bei lūpinę armonikėlę! Sutartines traukė ir jaunimas, ir vyresni svečiai. O virvės traukime ir kituose žaidimuose jėgas išbandė ir galiūnai naktigoniai, ir patys mažiausi naktigoniukai!

Apklojo pievas balzganas rūkas, ryškėjo pilnatyje besiganančių arklių siluetai, žiogų čirpimas ir aplink laužą susėdusio jaunimo dainos ir juokas jaukiai drumstė tylą. Argi gali kas būti gražiau šiltą vasaros naktį?..

Dovilė BARČKUTĖ
Anykščių regioninio parko vyr. specialistė

 
 
    Atgal...