Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2013-02-17   Tomas Baranauskas apie Anykščių kraštą XIII amžiuje: ne viskas tiesa
 
 

Vasario 15-osios popietę Koplyčioje – Pasaulio anykštėnų kūrybos centre Vilniaus anykštėnas istorikas Tomas BARANAUSKAS persijojo žinias apie Anykščių kraštą XIII amžiuje, atskirdamas tiesą nuo istorijos šaltiniuose nepatvirtintų romantinių pasakojimų.

Trys vieno žymiausių baltų kraštų archeologo ir etnografo Eduardo Volterio (1856–1941) hipotezės apie XIII a. įvykius prieš šimtmetį suteikė Anykščių kraštui išskirtinės svarbos vietovės įvaizdį. Remdamasis šio mokslininko prielaidomis, rašytojas Antanas Žukauskas-Vienuolis (1882–1957) romantizavo XIII a. istoriją savo kūriniuose ir publicistikos tekstuose, todėl šiuo metu, pasak T. Baranausko, tiesa ir pramanai yra sunkiai atskiriami.

Tomas Baranauskas Anykščių koplyčioje.

Jaunojo istoriko nuomone, tik dvi iš trijų E. Volterio hipotezių gali būti teisingos. Pirmiausia – Mindaugo dvaras, kuriame 1253 m. buvo karūnuotas pirmasis Lietuvos karalius, galėjo būti prie Latavos upelio, kur dabar jau žinomas Palatavio piliakalnis. Pasak T. Baranausko, ši vieta XIII a. viduryje buvo Mindaugo Lietuvos ir Livonijos ordino žemių paribys, tad itin tinkama vieta karūnacijai, kurioje dalyvavo ir svečiai iš Livonijos žemių, tuo metu tiesiog vengę nesaugių viešnagių kaimyninių kraštų gilumoje.

Antroji A. Volterio prielaida, kad Anykščių apylinkėje buvo ir vienintelė raštijoje 1251 m. paminėta Mindaugo pilis Voruta, irgi pasitvirtina, sukaupus Šeimyniškėlių piliakalnio archeologinių tyrimų žinias ir jas gretinant su kitais to laikotarpio šaltiniais. Vienas didžiausių Lietuvos piliakalnių, kaip nustatyta jo perkasose radus ir datavus konstrukcinę medieną, buvo įrengiamas, 1232 metais kertant šiose apylinkėse užaugusius medžius ir jais sutvirtinant būsimos piliavietės pagrindus. Tai tas laikas, kai kunigaikštis Mindaugas ir iškilo kaip pripažintas Lietuvos žemių valdovas.

Tuo tarpu trečiąją E. Volterio hipotezę, išplėtotą A. Vienuolio legendoje „Šventavartė“, apie Saulės mūšį, vykusį prie Rubikių ežero, T. Baranauskas atmetė kaip visiškai nepagrįstą. Jis pasakojo apie tai, kad Šiaulių kaimo vardas Anykščių krašte yra tik atsitiktinis vėlesnių laikų vietovardis, tuo tarpu Saulės mūšio, vykusio 1263 m., lauko verta ieškoti tik Šiaulių miesto ar netgi Šiaulėnų miestelio apylinkėse.

Paklaustas apie tai, ar dar gali būti atrasta naujų rašytinių šaltinių, kurie papildytų žinias apie XIII amžių Anykščių krašte, T. Baranauskas tokią galimybę pripažino labai mažai tikėtina. „Visa tai, ką mes dabar žinome apie tuos laikus, buvo atrasta ir žinoma dar XIX amžiuje, per visą XX a. iš esmės nieko naujo nebepavyko sužinoti, tad dabar gali būti tik neprognozuojamų atsitiktinumų...“ – sakė mokslininkas, labiausiai besidomintis XIII a. istorija.

Tačiau jis prasitarė, kad tokių atradimų gali pasitaikyti – ypač tuose archyvuose, kur net nekyla minčių ieškoti žinių apie senąją Lietuvą. Antai 1979 m. Dublino (Airija) archyve taip buvo atrasti vieno keliautojo, 1253 m. dalyvavusio Mindaugo karūnavime ir jį aprašiusio, užrašai...

-anykstenai.lt

 
 
    Atgal...