Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2013-06-19   KAUNAS: anykštėnų talka Malaišiuose
 
 

Ankstyvą birželio 8 dienos rytą Kauno anykštėnų draugijos atstovai į Troškūnų arboretumą Troškūnėliuose atgabeno aštuonis skirtingų rūšių kadagius šio parko kolekcijai. Svetingų Troškūnų girininkijos darbuotojų sutikti ir pavaišinti kava bei trumpai pabendravę, išskubėjo į senuosius Malaišius. Būtent Malaišius, o ne mokslo žmonių sugalvotus ir „pataisytus“ Maleišius, pirmą kartą dar Mindaugo laikais rašte nuskambėjusius, nuo upelio Malaišos vardą gavusius, taip nuo amžių vietinių ir čia gimusio Juozo Tumo-Vaižganto vadintus ir šiandien taip tebevadinamus.

Dar neseniai Malaišiuos būta ne viena dešimtis kiemų. Dabar gi telikę vos kelios gryčios, kuriosna vasaromis teužsukama buvusių senelių ar savųjų tėviškių aplankyti, o ilgėliau gimtoje gryčioje vasaroja tik Kaune gyvenanti dr. Rimanta Adomaitienė, kuriai dėl Malaišių savo rūpesčiais pasidalinus ir buvo ši talka sumanyta.

Talkininkai Malaišiuose, prie Vaižganto paminklo.

Šeštadienio rytą Malaišiuos nebuvo gausu talkininkų, bet padirbėta iš peties: Kauno anykštėnas karininkas Romas PačinskasPilypų kaimo (Kavarsko sen.) be atokvėpio pjovė pakelių, sodybų, Vaižganto paminklo aplinkos žolę, didesnius jos plotus sovietmetį menančiu traktoriumi naikino iš Daujočių (Svėdasų sen.) atvykęs ūkininkas Robertas Grižas, Romo atsivežti jaunieji talkininkai Robertas ir Laura iš Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijos kartu su prie talkos prisidėjusiu Sauliumi Sapijansku iš Kauno ir Romaldu Martinoniu iš minėto Pilypų kaimo tvarkė ankstesnės talkos metu nugenėtas medžių šakas, vėliau jaunimas padėjo grėbti gausią žolę.

Dabar tik retkarčiais aplankantis tėviškę Vytautas Nakutis dalgiu šienavo kitą kaimo galą šalia savosios gryčios, o Raminta virė talkininkams arbatą ir kavą bei dengė pietų stalą, prie kurio susėdus atsivėrė gyvosios istorijos puslapiai: dalintasi prisiminimais apie Vaižganto laikų Malaišius, atminty išlikusiomis šio žymaus kraštiečio vaikystės akimirkomis, karo bei pokario metų nutikimais, prisiminti ir netolies nykstančio Savičiūno dvaro senieji laikai, o ūkininkas Robertas parodė 2003 m. apie dvarą surinktą medžiagą bei surastą seną nuotrauką.

Taip nors trumpam žmonių darbu, šiltais žodžiais ir mintimis Malaišiuos atgimė gyvybė. Ar bus toliau verpiamas šis, nors trapus, vienalaikis, bet vis tik kaimo gyvasties siūlas? Tikėkimės. Nes jei mums nerūpės, niekas nenumins užmaršties žolės…

Jolanta Zabulytė

 
 
    Atgal...