Alfonsas SVARINSKAS
  Gimimo data: 1925-01-21
Gimimo vietovė: Kadrėnų k. (Ukmergės r.)

Trumpai:
Kunigas prelatas, monsinjoras, tikėjimo ir laisvės gynėjas, kariškis pulkininkas, politinis kalinys, mecenatas

2016-09-12   |   Spausdinti

Tėvai: Vaclovas Svarinskas (?–1973) ir Apolonija Petronytė-Svarinskienė (1900–1977) – religingi žemdirbiai, vidutiniai ūkininkai, turėjo 13 hektarų žemės. Buvo vyriausias trijų vaikų šeimoje, brolis Vytautas Svarinskas (1927–?) ir sesuo Janina Svarinskaitė-Pupkienė (1934–?).

1932–1936 m. mokėsi Vidiškių (Ukmergės r.) pradžios mokykloje, 1936–1937 m. – Ukmergės pradžios mokyklos 5-ajame skyriuje, 1937–1938 m. – Deltuvos (Ukmergės r.) pradžios mokyklos 6-ajame skyriuje, 1938–1942 m. – Ukmergės Antano Smetonos gimnazijoje. 1942–1946 m. studijavo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. Dar gimnazijoje įsitraukęs į pogrindinę veiklą, tęsė ją ir seminarijoje kaip planingą laisvės kovą.

1946 m. pavasarį A. Svarinskas sovietinio saugumo pareigūnų buvo pradėtas persekioti, todėl paliko nebaigtas studijas seminarijoje ir išėjo pas Didžiosios Kovos apygardos 5-ojo bataliono partizanus, 1946 m. vasarą buvo ir Ukmergės apylinkėse veikusios Vyčio apygardos pogrindinės Šarūno partizanų grupės ryšininkas, pasirinkęs Laisvūno slapyvardį. Jis aprūpindavo partizanus medikamentais, spauda, dokumentais.

1946 m. gruodžio 31 d. jis buvo areštuotas, tris mėnesius žiauriai tardytas ir kankintas, paskui už antisovietinę veiklą nuteistas 10 metų darbo pataisos lagerių ir 5 metus be teisių. 1947–1956 m. jis kalėjo Abezės (Komija, Rusija) lageryje, dirbo naktiniu sargu, felčeriu.

Lageryje kartu kalėjęs vyskupas Pranciškus Ramanauskas 1954 m. spalio 3 d. slapta įšventino A. Svarinską kunigu.

Grįžęs į Lietuvą, A. Svarinskas 1956–1957 m. tarnavo altarista Kulautuvos (Kauno r.) parapijoje, 1958 m. tris mėnesius buvo vikaras Betygalos (Raseinių r.) parapijoje. Jis aktyviai dirbo su jaunimu, auklėjo jį tautine ir religine dvasia.

1957 m. gruodį sovietinio saugumo pareigūnai padarė kratą ir rado keletą senų knygų, išleistų dar Nepriklausomoje Lietuvoje. 1958 m. balandį A. Svarinskas vėl buvo areštuotas ir nuteistas 6 metams už antimarksistinės, antisovietinės literatūros laikymą, 1958–1964 m. kalėjo Mordovijos (Rusija) lageriuose. 1961 m. už akių jį dar nuteisė ir LSSR Aukščiausiasis teismas, pripažinęs A. Svarinską ypač pavojingu recidyvistu, jis buvo perkeltas į ypatingojo režimo kalėjimą.

1964 m. balandžio 9 d. išleistas į laisvę ir grįžęs į Lietuvą, A. Svarinskas tik po 20 mėnesių vėl gavo leidimą dirbti kunigu, nuolat buvo saugumo sekamas. 1965–1971 m. jis buvo Miroslavo (Alytaus r.) Švč. Trejybės parapijos vikaras ir Kudirkos Naumiesčio (Šakių r.) Šv. Kryžiaus Atradimo parapijos vikaras, 1971–1976 m. tarnavo Igliaukos (Marijampolės r.) Šv. Kazimiero parapijos klebonu, kartu aptarnaudamas ir Patilčių (Marijampolės r.) Šv. Petro Išvadavimo parapiją. Nuo 1972 m. A. Svarinskas bendradarbiavo 1972 m. kovo 19 d. pradėtame leisti pogrindiniame leidinyje "Lietuvos katalikų bažnyčios kronika".

1976–1983 m. jis buvo Viduklės (Raseinių r.) Šv. Kryžiaus parapijos klebonas. Viduklėje jis pradėjo naują laisvės kovos etapą, kvietė tikinčiuosius ginti religijos laisvę ir savo pilietines teises, tapo dvasiniu lyderiu, rengė viešas tikinčiųjų eisenas ir religines iškilmes, turėjo itin didelę įtaką tikinčiajam jaunimui. 

1978 m. lapkričio 13 d. kartu su kitais kunigais disidentais A. Svarinskas įkūrė Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą, skelbė jo dokumentus ir taip išgarsino Viduklės tikinčiųjų veiklą visame pasaulyje. 1981 m. jis suremontavo Viduklės bažnyčią ir šventorių, perstatė Jėzaus Nazariečio koplyčią šventoriuje.

Už pogrindinę antisovietinę veiklą, jaunimo ugdymą katalikiška dvasia 1983 m. sausio 26 d. Viduklėje A. Svarinskas buvo trečią kartą areštuotas, o 1983 m. gegužės 6 d. nuteistas 7 metams griežtojo režimo lagerio ir 3 metams tremties. 1983-1988 m. jis kalėjo Čiusavovo rajono (Permės sritis, Rusija) griežtojo režimo lageriuose.

Po to, kai 1988 m. Maskvoje lankęsis JAV Prezidentas Ronaldas Reiganas paprašė SSRS vadovo Michailo Gorbačiovą išlaisvinti A. Svarinską, 1988 m. liepos 11 d. kalinys buvo iš lagerio paleistas ir grįžo į Viduklę, o rugpjūčio 23 d. buvo ištremtas į Vokietiją be teisės grįžti į Lietuvą. 1988–1990 m. jis lankė lietuvių kolonijas visame pasaulyje ir bendravo su daugeliu pasaulio veikėjų kaip Lietuvos disidentas, net 11 kartų susitiko su popiežiumi Jonu Pauliumi II. Tik Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę jis grįžo į Lietuvą.

1990–1991 m. A. Svarinskas dirbo kardinolo Vincento Sladkevičiaus kancleriu. 1991–1995 m. jis buvo Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas, dimisijos pulkininkas – pirmasis šias pareigas Lietuvoje ėjęs dvasininkas.

1991 m. rugsėjo 14 d. A. Svarinskas buvo išrinktas Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) deputatu ir ėjo šias pareigas iki 1992 m. lapkričio 22 d. – kadencijos pabaigos.

1997–1998 m. A. Svarinskas buvo Kauno Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčios altarista bei Kauno Prisikėlimo bažnyčios kunigas talkininkas, Lietuvos partizanų, šaulių, politinių kalinių ir tremtinių kapelionas.

1998–2000 m. A. Svarinskas gyveno Anykščių rajone ir buvo Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas. Čia jis globojo mokyklas, materialiai rėmė vargstančias šeimas, įrengė tikinčiųjų poreikiams koplyčią Žibučiuose, ėmėsi iniciatyvos sutvarkyti Šv. Jono Krikštytojo šaltinio aplinką. Jis taip pat rūpinosi ir kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo pagerbimu ir įamžinimu Kavarsko parapijoje.

A. Svarinskas buvo numatęs įrengti Kavarske simbolines Laisvės kovotojų kapinaites 186-iems XX a. viduryje žuvusiems ir nežinia kur užkastiems kavarskiečiams partizanams atminti. Kunigui išvykus, ši jo idėja, nesulaukusi vietos valdžios pritarimo ir paramos, liko neįgyvendinta.

Nuo 2000 m. kovo 30 d. iki gyvenimo pabaigos jis buvo Ukmergės Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos rezidentas, Lietuvos partizanų vyriausiasis kapelionas, Lietuvos atsargos kariškių mandatų ir etikos komisijos pirmininkas.

Jis buvo Kauno arkivyskupijos kurijos kunigų tarybos narys, nuo 1996 m. – konsultorius, vėliau prelatas. 2004 m. pasitikęs kunigystės 50-metį, jis buvo kunigas jubiliatas.

Jis pastatė 5 ornamentuotus kryžius Lietuvos didvyriams atminti Ukmergės ir Kėdainių rajonuose (2001 m.). 1993 m. gimtajame Kadrėnų kaime (Ukmergės r.) A. Svarinskas įkūrė parką Didžiosios Kovos apygardos partizanams atminti, inicijavo pirmųjų kryžių statybą ir paliko testamentinę valią būti jame palaidotas. Jis taip pat kūrė Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio memorialą Kryžkalnyje (Raseinių r.).

A. Svarinskas parašė ir paskelbė rinkiniuose bei periodikoje prisiminimų apie Lietuvos kunigus, apie dvasininkus – Sibiro kankinius. Jis išleido atsiminimų rinkinio "Monsinjoras Alfonsas Svarinskas. Nepataisomasis" pirmąją dalį (2014 m.).

1990 m. lapkričio 14 d. popiežius Jonas Paulius II suteikė A. Svarinskui monsinjoro titulą. Jis buvo Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys, buvo šios partijos Mandatų ir etikos komisijos narys, po partijų susijungimo 2008 m. – Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų narys.

A. Svarinskas apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (1998 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.), Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2001 m.), atminimo medaliu "Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui 20 metų" (2010 m.).

Lietuvos šaulių sąjunga jį apdovanojo aukščiausiu savo apdovanojimu – Šaulių Žvaigžde. Už žmogaus teisių kovą jis buvo apdovanotas diplomu Detroite (JAV), Pueblo (Meksika) miesto premija, gavo Venesuelos apdovanojimą "II Grand Cordon". Jam įteiktas pirmasis Lietuvos kariuomenės padėkos ženklas – statulėlė "Lietuvos karžygis" (2008 m.). Jis buvo Lecco miesto (Italija) garbės pilietis, Raseinių garbės pillietis (nuo 2009 m.). Jis tapo projekto "Yra šalis..." nominantu "Dešimt+" asmenybių dvasininkų kategorijoje.

Pašto vokų serijoje "Jie kūrė antrąją nepriklausomą Lietuvos Respubliką" išleistas A. Svarinskui skirtas vardinis suvenyrinis vokas (autorius – Antanas Rimantas Šakalys, 2006 m.). Pašto vokų serijoje "Lietuvos valstybės tūkstantmečio 100 iškiliausių asmenybių" išleistas kitas jam skirtas vardinis suvenyrinis vokas (autorius – A. R. Šakalys, 2009 m.).

Mirė 2014 m. liepos 17 d. Vilniuje. Palaidotas Ukmergės Dukstynos kapinėse partizanų kapavietėje-memoriale. Kapą ženklina standartinis laisvės gynėjo kryžius, kapavietę dengia šlifuoto akmens plokštelė su iškaltu įrašu: "Monsinjoras / Alfonsas Svarinskas / 1925.01.21–2014.07.17 / Partizanas ir Lietuvos / kariuomenės vyriausiasis / kapelionas".

2016 m. įkurta ir veikia Monsinjoro A. Svarinsko atminimo draugija (pirmininkas – vyskupas Jonas Kauneckas), kuri rūpinasi dvasininko idėjų tąsa ir jo atminimo įamžinimu.

Prie namo Vilniuje, Odminių g. 10, įrengta atminimo lenta su A. Svarinsko portretiniu bareljefu ir akmens plokštėje iškaltu sunkiai įskaitomu įrašu: "Šiame name 1991–2014 m. / gyveno monsinjoras / Alfonsas Svarinskas. / Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas, politinis kalinys, Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto narys" (autorė – skulptorė Daliutė Ona Matulaitė, 2015 m.)

Didžiosios Kovos partizanų apygardos atminimo parkas Kadrėnuose, vadinamas ir A. Svarinsko parku, toliau prižiūrimas ir plečiamas. Vaizdingoje vietoje prie Mūšios upės, kur A. Svarinsko iniciatyva buvo pastatyta 14 Kančios kelią žyminčių ir partizanų atminimą įamžinančių kryžių, iškasti tvenkiniai, įrengtos poilsinės su suolais, statomi vis nauji atminimo paminklai-kryžiai. Šiame parke pastatyti kryžiai generolui Povilui Plechavičiui (2006), kunigams Juozui Zdebskiui (2016 m.) ir Broniui Laurinavičiui (2016 m.) ir kitiems.

A. Svarinsko parke Kadrėnuose pastatytas jam skirtas kryžius, jo papėdėje paguldytoje masyvioje akmens plokštėje iškaltas įrašas: "Lietuvos Laisvės kovotojo, / triskart politinio kalinio, Partizanų ir / Lietuvos  kariuomenės vyriausiojo kapeliono / pulkininko, parko įkūrėjo monsinjoro / Alfonso Svarinsko / 1925–1954–2014 / atminimui" (autoriai – tautodailininkas Kazimieras Martinaitis ir architektas Zigmantas Brazauskas, 2015 m.).