Algirdas KRATULIS
  Gimimo data: 1935-08-18
Gimimo vietovė: Zavadiškio k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Žurnalistas, leidėjas, visuomenininkas

2021-10-26   |   Spausdinti

Tėvai: Jurgis Kratulis (1894–1945) – geležinkelio darbininkas, nužudytas pokario kovose, ir ? Kratulienė. Brolis ir seserys: Antanina Kratulytė-Danišauskienė (1921–?), Eugenija Kratulytė (1925–2002) ir Eduardas Kratulis (1927–?).

Buvo pakrikštytas Surdegio bažnyčioje Algirdo Kazimiero vardais.

Baigė Surdegio (Anykščių r.) pradžios mokyklą, Panevėžio berniukų gimnaziją. 1953–1955 m. baigė Panevėžio pedagoginę mokyklą, 1955–1958 m. studijavo Vilniaus pedagoginio instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultete, bet studijų nebaigė.

Studijuodamas A. Kratulis pradėjo dirbti žurnalistinį darbą – buvo Vilniaus pedagoginio instituto daugiatiražio laikraščio "Tarybinis studentas" atsakingasis sekretorius.

1958–1963 m. jis dirbo žurnalo "Jaunimo gretos" redakcijoje kūrybiniu darbuotoju, 1963–1965 m. buvo žurnalo "Švyturys" redakcijos literatūrinis bendradarbis. 1965–1967 m. A. Kratulis dirbo leidyklos "Mintis" mokslo populiarinimo redakcijoje, kur rengė leidinių seriją "Mokslo naujienos visiems".

Jis taip pat neakivaizdžiai tęsė studijas Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, kur studijavo žurnalistiką, ir 1976 m. įgijo žurnalisto išsilavinimą.

1967–1993 m. A. Kratulis dirbo Lietuvos valstybiniame televizijos ir radijo komitete, kur ėjo įvairias pareigas. Jis rengė jaunimo ir visuomenines radijo laidas, televizijos laidas jaunimui, vadovavo televizijos literatūros ir meno laidų redakcijai, dirbo "Telefilme". 1989–1993 m. jis buvo Lietuvos valstybinio televizijos ir radijo komiteto savaitraščio "Kalba Vilnius" vyriausiasis redaktorius, savo straipsnius ir reportažus publikavo įvairiuose periodiniuose leidiniuose.

Dirbdamas televizijoje, A. Kratulis parašė scenarijus spektakliui pagal I. Simonaitytės kūrinį "Urtė" (1977 m.), videofilmams "Raudonmedžio rojus" (1981 m.), "Lietaus lašai" (1981 m.), "Kukučių sakmės" (1986 m.), rengė laidų ciklus "Versmės", "Mūsų kalba", "Rašytojai ir knygos", pramogų serialą "Buvo buvo, kaip nebuvo", sukūrė kelių dokumentinių filmų, daugiau kaip 20 televizijos apybraižų scenarijus.

Nuo 1993 m. iki pensijos jis dirbo uždarojoje akcinėje leidybos bendrovėje "Pozicija", kur redagavo knygas bei žurnalus "Pozicija. Nuomonės" (1995 m.) ir "Meilės istorijos" (1996–1998 m.).

A. Kratulis parengė ir išleido knygas:

1964 m. – "Mašinos? – Negali būti!" (mokslo populiarinimo informacinis leidinys).

1966 m. – "Patentas Nr. 2383319" (mokslo populiarinimo informacinis leidinys).

1968 m. – "Delfinai: gal mūsų broliai?" (mokslo populiarinimo informacinis leidinys), "Riteriai, paaugliai ir dangoraižiai" (mokslo populiarinimo informacinis leidinys).

1986 m. – "Kukučių sakmės" (inscenizacija Prano Treinio romano "Jievaro tiltas" motyvais).

1990 m. – "Permainų knyga" (publicistika).

1998 m. – "Ko nepasakė Solženicynas" (publicistika).

Išėjęs į pensiją, A. Kratulis dirbo namuose – redagavo Lietuvos karaimų bendrijos rengiamą knygą apie Trakų karaimus, buvusių politinių kalinių spaudai rengiamus memuarus, informacinius leidinius apie juos.

A. Kratulis buvo Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos narys (nuo 1996 m.), vienas iš šios sąjungos leidinio "Varpas" atkūrėjų 1996 m. ir jo nuolatinis talkininkas bei redaktorius iki gyvenimo pabaigos.

Mirė 2008 m. vasario 26 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Karveliškių kapinėse (46 sektorius, 19 eilė, 1 kapas). Kapą ženklina paminklinė kompozicija iš dviejų juodo šlifuoto akmens plokščių. Vertikalioje iškaltas kryžius, horizontalioje – įrašas: "Stefanija Kratulienė 1916–1991 / Algirdas Kratulis 1935–2008".