Apolonija PAURIENĖ
|
Kitos pavardės, slapyvardžiai: Laurinavičiūtė Gimimo data: 1929-01-21 Gimimo vietovė: Baltenių k. (Anykščių r.) » Trumpai: Mokslininkė pedagogė edukologė |
2021-11-09 | Spausdinti
Tėvams persikėlus, vaikystėje ir jaunystėje augo, mokėsi Kaune. 1952 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą, įgijo pedagoginį išsilavinimą. 1948–1964 m. A. Paurienė dirbo mokytoja įvairiose mokyklose, buvo Trakų internatinės mokyklos auklėtoja. Nuo 1964 m. ji dirbo Pedagogikos mokslinio tyrimo institute moksline bendradarbe, nuo 1973 m. buvo vyriausioji mokslinė bendradarbė. 1977–1993 m. ji buvo Darbinio mokymo ir profesinio orientavimo sektoriaus vadovė, kol išėjo į pensiją. 1971 m. A. Paurienė apsigynė disertaciją, buvo pedagogikos mokslų kandidatė. 1993 m. ji nostrifikuotas socialinių mokslų, edukologijos daktarė. Jos mokslinių studijų objektas buvo mokinio asmenybės ugdymo problematika bei pedagogikos žinių integravimas į dorinio ugdymo procesą. Šią tematiką ji perėmė iš savo mokytojo prof. Jono Laužiko, ją tęsė ir išplėtojo Lietuvos Atgimimo laikotarpiu. A. Paurienė taip pat analizavo papildomojo ugdymo teorines problemas, sudarė ir įdiegė darbinio mokymo metodų klasifikaciją (1986 m.). Paskutiniais darbo metais Nepriklausomoje Lietuvoje ji gilinosi į moksleivių pilietinio ugdymo teoriją. A. Paurienė paruošė ir išleido knygas:
Ji taip pat sudarė ir redagavo grupės autorių paruoštus vadovėlius: "Buities darbai : mokymo priemonė IV klasei" (1982 m.) "Buities darbai : mokymo priemonė V klasei" (1983 m.), "Buities darbai : mokymo priemonė VI klasei" (1984 m., kitas leidimas – 1987 m.). 1989–1990 m. A. Paurienė dalyvavo Lietuvos Sąjūdžio veikloje, o paskutiniais gyvenimo metais –Moterų lygos veikloje, populiarindama jaunimo dorinio ugdymo problemas, šiuo klausimu paskelbė pranešimų mokslinėse konferencijose, rašė ir publikavo straipsnius periodikoje. Buvo ištekėjusi, vyras ? Paura – mokytojas. Užaugino tris sūnus. Mirė 1997 m. gegužės 2 d. Vilniuje. Palaidota Vilniaus Karveliškių kapinėse (39 sektorius, 2 eilė, 8 kapas). Kapą ženklina juodo šlifuoto akmens dekoratyvus paminklas su iškaltu įrašu: "Apolonija Paurienė / 1929–1997". |