Saulius PAKALNIŠKIS
  Gimimo data: 1958-06-15
Gimimo vietovė: Staškūniškio k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Mokslininkas biologas zoologas entomologas

2013-09-11   |   Spausdinti

Tėvai – žemės ūkio specialistai.

Tėvams persikėlus, augo Kretingos rajone, mokėsi pradinėje mokykloje, paskui gyveno Jonavoje. 1976 m. baigė Jonavos 3-ąją vidurinę mokyklą (dabar – Jonavos "Lietavos" pagrindinė mokykla).

1976 m. S. Pakalniškis dirbo Jonavos baldų fabrike darbininku, 1976–1978 m. atliko privalomąją karinę tarnybą sovietinėje kariuomenėje. Grįžęs į Lietuvą, 1978–1979 m. jis lankė parengiamuosius kursus, ruošdamasis gamtos mokslų studijoms.

1979–1983 m. S. Pakalniškis dirbo Lietuvos Mokslų akademijos Zoologijos ir parazitologijos institute Bestuburių zoologijos sektoriuje laborantu, 1983–1986 m. buvo vyresnysis laborantas.

1979–1986 m. jis neakivaizdžiai baigė studijas Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete, įgijo biologo išsilavinimą, biologijos ir chemijos mokytojo specialybę.

1986–1989 m. S. Pakalniškis buvo Zoologijos ir parazitologijos instituto jaunesnysis mokslinis bendradarbis, po instituto pertvarkymo 1990–1992 m. buvo Lietuvos Mokslų akademijos Ekologijos instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas, 1992–1994 m. – asistentas, 1994–1997 m. – mokslo darbuotojas, 1997–2003 m. – vyresnysis mokslo darbuotojas, o 2003–2006 m., iki gyvenimo pabaigos, – mokslo darbuotojas.

1994 m. Ekologijos institute jis apsigynė disertaciją "Lietuvos minuojantieji dvisparniai vabzdžiai", buvo biomedicinos mokslų, biologijos (zoologijos) daktaras.

Jo mokslinės veiklos sritis – dipterologija, Lietuvos dvisparnių vabzdžių tyrinėjimas. Nuo 1982 m. jis tyrė ir aprašė iki tol Lietuvoje beveik netirtą minuojančių dvisparnių vabzdžių fauną, išaiškino daugelio rūšių mitybinę specializaciją, rajoninį ir stacinį pasiskirstymą, daugiametę ir sezoninę gausumo, trofinių ryšių bei stacinio pasiskirstymo dinamiką, dalyvavo daugelyje mokslinių ekspedicijų Lietuvoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Rusijos Kaliningrado srityje ir kitur.

Svarbiausiu S. Pakalniškio nuopelnu entomologijos mokslui laikomi jo tyrimai minamusių (Agromyzidae) taksonomijos ir mitybinių nišų ekologijos srityse. Jis pirmą kartą aptiko ir aprašė naujas mokslui minamusių rūšis: minamusė (Liriomyza labanoro) – pagal Rudiškėse (Švenčionių r.) pagautą pavyzdį (1992 m.), minamusė (Liriomyza lituanica) – pagal Antagavėje (Ignalinos r.) pagautus pavyzdžius (1992 m.), minamusė (Pseudonapomyze stanionyteae) – pagal A. Stanionytės Ignalinos rajone 1988 m. pagautą pavyzdį (1992 m.) bei kitas minamuses, kurių suaugę egzemplioriai itin trumpai skraido. Dvidešimt du S. Pakalniškio pirmą kartą aprašytų rūšių pavadinimai yra pripažinti ir šiuo metu naudojami minamusių taksonomijoje, kai kuriuose pavadinimuose mokslininkas įamžino ir savo vyresniųjų kolegų bei mokytojų – Lietuvos entomologų vardus: Ophiomyia ivinskisi (1996 m.), Liriomyza samogitica (1996 m.), Phytomyza jonaitisi (1996 m.), Ph. palionisi (1998 m.), Ph. vilnensis (1998 m.), Liriomyza ivanauskasi (1998 m.).

S. Pakalniškio iniciatyva 2000 m. buvo sudarytas Lietuvos dvisparnių vabzdžių sąrašas, kuriame pirmą kartą buvo suregistruotos 2283 rūšys, priklausančios 78 šeimoms (antrasis pagal gausumą vabzdžių sąrašas po vabalų). Toliau pildant šį sąrašą, šios idėjos autoriumi iki šiol laikomas S. Pakalniškis.

Jis taip pat atliko taikomuosius darbus: nuo 2000 m. tyrinėjo Nemune ir kitose Lietuvos upėse besiveisiančius mašalus, atliko Druskininkų savivaldybės užsakytus kraujasiurbių mašalų tyrimus, 2001–2002 m. buvo invazinių mašalų populiacijų būklės monitoringo atsakingasis vykdytojas.

S. Pakalniškis taip pat buvo Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės centro konsultantas, padėjęs šiai institucijai apibūdinti dvisparnius vabzdžius. Kaip sveikatai pavojingų dvisparnių vabzdžių specialistas jis konsultuodavo Kazachstano ir Baltarusijos entomologus, atliekančius taikomuosius tyrimus. Jis taip pat konsultavo Lietuvos karantino tarnybą, padėdamas ištirti nežinomus augalų pažeidimus, buvo Lietuvos valstybinės augalų apsaugos tarnybos entomologų padėjėjas, kai kurių nežinomų vabzdžių ar jų pažeidimų identifikuotojas, atliko kitų taikomųjų šios srities darbų.

Šalia mokslinės veiklos S. Pakalniškis dirbo ir pedagoginį darbą. 1991–1996 m. jis vadovavo Jaunųjų gamtininkų stoties entomologų būreliui, dirbdavo jaunųjų gamtininkų vasaros stovyklų vadovu, 1986–1994 m. vadovavo Vilniaus pedagoginio universiteto, 1996 m. – Vilniaus universiteto studentų bestuburių zoologijos lauko praktikai. 2000 m. Klaipėdos universitete jis skaitė disciplinų "Fauna ir gyvūnija" ir "Entomologija" paskaitas.

Nuo 1979 m. S. Pakalniškis buvo Lietuvos entomologų draugijos narys, 2003–2006 m. – Lietuvos entomologų draugijos leidinio "New and rare for Lithuania insect species. Records and descriptions" (anglų k., "Naujos ir retos Lietuvos vabzdžių rūšys") atsakingasis redaktorius. Nuo 1997 m. jis dalyvavo ir Lietuvos hidrobiologų draugijos veikloje.

S. Pakalniškis parašė knygas: "Augalus minuojantys vabzdžiai" (su Povilu Ivinskiu ir R. Puplesiu, 1985 m.),  "Dvisparniai vabzdžiai – šiltnamio ir daržo kultūrinių augalų minuotojai" (su Henriku Ostrausku ir Loreta Taluntyte, 2005 m.), dalyvavo rengiant kolektyvinius leidinius "Žuvinto rezervatas" (rusų kalba, 1993 m.) bei "Lietuvos valstybinių rezervatų flora ir fauna" (1997 m.), paskelbė daugiau kaip 80 mokslinių straipsnių ir kitokių publikacijų entomologijos klausimais.

Mirė 2006 m. vasario 21 d. Vilniuje.