Raimondas GUOBIS
  Gimimo data: 1962-03-16
Gimimo vietovė: Butėnų k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Kraštotyrininkas, muziejininkas, literatas

2017-03-31   |   Spausdinti

Tėvai: Antanas Guobis (1932–1994) – Šventupio apylinkės raštininkas ir Irena Andriuškevičiūtė-Guobienė (g. 1936 m.) – pedagogė, pradinių klasių mokytoja. Augo trijų vaikų šeimoje su dviem broliais, buvo vyriausias. Broliai: Arūnas Guobis (g. 1966 m.) ir Darius Guobis (g. 1977 m.).

1969–1971 m. mokėsi Butėnų (Anykščių r.) pradinėje mokykloje. Ją uždarius, 1971–1977 m. toliau mokėsi Žaliosios (Anykščių r.) aštuonmetėje mokykloje, 1977–1980 m. baigė Svėdasų (Anykščių r.) vidurinę mokyklą.

1980–1992 m. R. Guobis gyveno tėviškėje, dirbo įvairius darbus, buvo Svėdasų kolūkio statybininkas. Dvejus metus jis atliko privalomąją karinę tarnybą sovietinėje kariuomenėje.

1991–1992 m. R. Guobis rengė ir leido laikraštį Svėdasų parapijos visuomenei "Alaušo varpas" – iš pradžių kaip laikraščio "Baltų ainiai" neperiodinį priedą, vėliau kaip savarankišką leidinį. Šio leidinio paskatinti kraštotyros veiklos entuziastai 1993 m. R. Guobio iniciatyva susibūrė į "Spingsulės" klubą.

Nuo 1992 m. iki šiol R. Guobis yra A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus darbuotojas. 1992–1998 m. jis buvo Krašto istorijos ir paminklotvarkos skyriaus jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 1998–2010 m. – Krašto istorijos skyriaus vedėjas, nuo 2010 m. iki šiol yra muziejininkas. Jis dirba Siauruko muziejaus ekspozicijose, rengia istorinės edukacijos programas ir jas veda įvairiose Anykščių rajono vietovėse.

1993–1995 m. jis neakivaizdžiai studijavo Vilniaus pedagoginiame universitete istoriją, bet studijų nebaigė.

Nuo 2002 m. R. Guobis buvo Lietuvos tautininkų sąjungos Anykščių skyriaus narys, kol 2008 m. šis skyrius įsiliejo į Tėvynės sąjungą.

Rinkdamas kraštotyros informaciją, R. Guobis dviračiu apvažiuoja kaimo sodybas, bendrauja su senaisiais Anykščių krašto gyventojais ir jaunesniais mokovais, užrašinėja žmonių prisiminimus, susipažįsta su valstybiniais ir bažnyčių archyvais, kitais rinkiniais, atverdamas juose saugomą informaciją visuomenei. Jis yra Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos narys, šios draugijos valdybos narys (nuo 2012 m.), organizuoja lokaliosios istorijos pažinimo renginius: konferencijas, atminimo sambūrius, žygius ir ekspedicijas.

Jis rengia ir skaito mokslinėse ir pažintinio pobūdžio konferencijose pranešimus, kuriuose nagrinėja ir populiarina Anykščių krašto istorijos žinias, atskleidžia naujus tų žinių šaltinius. Jis bendradarbiauja laikraščiuose "XXI amžius" ir "Anykšta", žurnale "Aukštaitiškas formatas", almanache "Pasaulio anykštėnas" (2011–2013 m.), pateikdamas informaciją apie Anykščių krašto kultūros ir istorijos faktus bei reiškinius.

Nuo 1994 m. jis rengia ir leidžia kraštotyros ir literatūrinių leidinių tęstinį numeruojamą ciklą "Spingsulės knygynėlis", kuriame išleista beveik 30 spaudinių.

Svarbiausi R. Guobio kraštotyros ir informaciniai leidiniai:

1995 m. – "Inkūnai" (kraštotyros monografija).

1996 m. – "Troškūnų Švč. Trejybės bažnyčios choras" (istorinė apžvalga).

2000 m. – "Jubiliejinių 2000 metų "Spingsulės" kalendorius : pirmasis Anykščių krašto kalendorius", "Ten, už kalvų, Skiemonys" (kraštotyros monografija).

2001 m. – "Anykščių krašto bažnyčios" (apžvalginis informacinis leidinys).

2003 m. – "Kunigas Steponas Galvydis" (biografinė apžvalga).

2005 m. – "Svėdasų albumas : Svėdasai senose 1909–1943 m. fotografijose".

2006 m. – "Troškūnai senose 1920–1943 m. fotografijose" (fotografijų albumas), "Viešintos : Leidinys skirtas Viešintų šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios 100 metų jubiliejui" (su Algimantu Bekeniu, kraštotyros monografija).

2007 m. – "Skiemonys senose 1925–1940 m. fotografijose" (fotografijų albumas).

2008 m. – "Anykščiai senose 1918–1940 m. fotografijose" (fotografijų albumas).

2009 m. – "Andrioniškis" (kraštotyros monografija).

2015 m. – "Ir tada buvo Žalgiris... : Anykščių krašto partizanai fotografijose 1944–1965" (fotografijų albumas).

2016 m. – "Siaurukas Švenčionėliai–Panevėžys senose fotografijose (1899–1940)" (fotografijų albumas).

Jis parengė spaudai ir išleido eilėraščių rinkinius: Janinos Cibienės "Išeinančios dienos" (1998 m.) bei "Džiaugsmo ašara : Utenos apskrities Lietuvos invalidų draugijos skyrių asociacijos narių 10 metų veiklos jubiliejui, 1988–1998" (1999 m.), Kazimiero Mikelinsko "Debeikių bažnyčios istoriją" (2003 m.), atnaujintą Vlado Balešio eilėraščių ir miniatiūrų rinkinį "Chrizantemos" (2015 m.). 2003–2011 m. jis leido neperiodinį leidinį laikraštį "Troškūnų parapijos žinios" (su Aurelija Deveikiene).

R. Guobis buvo apdovanotas padėkos raštu už netradiciškai populiarinamą Siaurojo geležinkelio muziejų (2007 m.), jam skirta Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kultūros premija (2008 m.). Jis apdovanotas Lietuvos  Respublikos  Seimo įsteigtu Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu "Tarnaukite Lietuvai" (2017 m.) už savanorystės kultūros sklaidą.

R. Guobio veikla pristatyta informacinio leidinio "Anykščių kraštotyrininkai : biobibliografinis žodynas" pirmojoje dalyje "Biografijos" (2016 m.).

Laisvalaikiu rašo eiles, giedojo Troškūnų Švč. Trejybės bažnyčios chore, dalyvavo Troškūnų folkloro kolektyvo "Malmaža" kūrybinėje veikloje.