Stanislovas ŪSORIS
  Kitos pavardės, slapyvardžiai: Usoris
Gimimo data: 1896-08-14
Gimimo vietovė: Kunigiškių k. (Žemaitkiemio parapija, Anykščių r.) »

Trumpai:
Kunigas kanauninkas, teologas filosofas, visuomenininkas

2023-10-17   |   Spausdinti

Gimimo data pagal naująjį kalendorių – 1896 m. rugpjūčio 26 d.

Tėvai: Pranciškus Ūsoris ir Agota Čegytė-Ūsorienė – valstiečiai žemdirbiai.

1896 m. rugpjūčio 15 d. Žemaitkiemio bažnyčioje jį pakrikštijo klebonas Antanas Jucevičius, krikštatėviais buvo Povilas Ališauskas ir Uršulė Misiūnienė, Simono Misiūno žmona.

Mokėsi Žemaitkiemio (Ukmergės r.) pradžios mokykloje, baigė Ukmergės keturių klasių mokyklą. 1913–1919 m. baigė Kauno Žemaičių kunigų seminariją.

1919 m. rugsėjo 7 d. S. Ūsoris buvo įšventintas kunigu.

1919 m. rudenį jis buvo paskirtas vikaru į Kavarską (Anykščių r.). Tačiau Kaune veikusi "Motinėlės" draugija skyrė jam vienkartinę 1000 auksinų išmoką studijoms, todėl nuo 1919 m. rudens jis tęsė studijas Freiburgo (Vokietija) universitete, kur studijavo filosofiją, apsigynė doktoratą ir buvo filosofijos daktaras. Studijuodamas 1920 m. nuo kovo iki spalio jis kiek laiko ėjo vikaro pareigas Kavarske.

Nuo 1924 m. jis buvo Kauno kunigų seminarijos profesorius, filosofijos ir vokiečių kalbos dėstytojas, 1924–1926 m. – ir kunigų seminarijos prefektas. Nuo 1924 m. rugsėjo 1 d. iki 1925 m. rugpjūčio 1 d. – ir Kauno Simono Daukanto mokytojų seminarijos tikybos mokytojas ir kapelionas. 1925–1926 m. jis buvo Katalikų spaudos biuro direktorius, 1924–1932 m. ėjo ir "Motinėlės" draugijos sekretoriaus pareigas.

Toliau dėstydamas seminarijoje, 1926–1941 m. S. Ūsoris buvo ir Kauno arkivyskupo metropolito sekretorius – pirmasis ir vienintelis, ėjęs tokias pareigas Nepriklausomoje Lietuvoje. 1926 m. jis buvo paskirtas ir knygų cenzoriumi, nuo 1930 m. buvo Kauno metropolijos kurijos sinodinis teisėjas.

1936 m. gegužės 10 d. S. Ūsoris pašventino naujos Kauno Šv. Antano Paduviečio bažnyčios pamatus ir juose įmūrytą vamzdį su statybos pradžios dokumentais.

1938 m. jis buvo paskirtas Kauno arkivyskupijos katedros kapitulos kanauninku, po Antrojo pasaulinio karo buvo likęs paskutinis ir vienintelis Lietuvoje gyvenęs šios kapitulos kanauninkas. 1949–1955 m. senatvę jis praleido Joniškyje kaip altarista.

S. Ūsoris buvo ilgametis Šv. Vincento Pauliečio draugijos Centro valdybos pirmininkas, Lietuvos Studentų ateitininkų sąjungos Centro valdybos narys, vienas iš 14 "Vytauto" klubo garbės narių.

Mirė 1955 m. kovo 20 d. Joniškyje. Palaidotas Žemaitkiemio (Ukmergės r.) bažnyčios šventoriuje prie kitų kunigų. Kapą ženklina originalus paminklas – stilizuota akmeninė koplytėlė su akmeniniu kryžiumi, yra įrašai: "A+A / Kun. Stanislovas / Usoris / 1896–1955", postamente – "Kauno / bazilikos kapitulos kanauninkas, / Kunigų seminarijos profesorius / ir ilgametis / Kauno metropolijos sekretorius".