Apie 1899 m. mirus tėvams, liko našlaitis, augo Ukmergėje pas svetimus žmones, kurie irgi mirė.

1919 m. birželio 1 d. J. Dūda išėjo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, tarnavo Ukmergės apskrities komendantūros dalinyje, paskui 9-ajame pėstininkų Vytenio pulke, Kauno komendantūros Karo milicijos mokykloje. Tarnybos pabaigoje iki 1922 m. kovo 31 d. jis buvo Karo muziejaus vyriausiasis saugotojas, kol išėjo į atsargą eiliniu.

1920 m. kovo 15–16 dienomis, dalyvaudamas kovose su lenkais, J. Dūda pasižymėjo kautynėse ties Kščiava, kur sėkmingai atliko sudėtingą kovinę užduotį. 1923 m. liepą už narsą mūšyje jis buvo apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi.

1922–1933 m. J. Dūda gyveno Kaune ir tarnavo Kauno miesto valdyboje dešimtininku, 1933–1934 m. buvo likęs be jokios tarnybos, 1934–1937 m. buvo Susisiekimo ministerijos tarnautojas, su įvairiomis užduotimis važinėjęs po Lietuvą.

1937 m. jis buvo pripažintas kūrėju-savanoriu, apdovanotas Savanorio medaliu.

Nuo 1937 m. J. Dūda gyveno Merkinėje (Varėnos r.).

Tolesnis likimas nežinomas.

Vyties Kryžiaus kavalieriaus Jono Dūdos gyvenimas ir nuopelnai įamžinti Viliaus Kavaliausko enciklopediniame žinyne "Lietuvos karžygiai : Vyties Kryžiaus kavalieriai (1918–1940)" 1-ajame tome (2008 m.).