Povilas MĖDŽIUS
  Gimimo data: 1868-02-04
Gimimo vietovė: Palaukių k. (Karsakiškio parapija, Panevėžio r.)

Trumpai:
Kunigas teologas, politinis kalinys

2019-11-02   |   Spausdinti

Gimimo data pagal naująjį kalendorių – 1868 m. vasario 16 d.

Sesuo Ona Mėdžiūtė-Pauliukienė.

Mokėsi Panevėžio realinėje progimnazijoje. 1888–1892 m. baigė Sankt Peterburgo (Rusija) dvasiškąją seminariją, kur studijavo teologiją ir filosofiją.

1892 m. balandžio 30 d. P. Mėdžius buvo įšventintas kunigu.

Nuo 1892 m. jis buvo Rosicos (dabar – Sarjų apylinkė, Verchnedvinsko rajonas, Vitebsko sritis, Baltarusija) Švč. Trejybės katalikų parapijos vikaras, kur pasižymėjo kaip kalboms gabus dvasininkas, gerai mokėjęs lenkų, rusų ir vokiečių kalbas. Jis buvo paskirtas Helsinkio (Suomija) katalikų parapijos klebonu, kartu ėjo ir Sveaborgo tvirtovės įgulos karo kapeliono pareigas, buvo ten tarnavusių lenkų ir lietuvių kariškių dvasios tėvas. Tarnaudamas Suomijoje, jis išmoko suomių ir švedų kalbas, susipažino ir su prancūzų kalba, tenkindamas Helsinkyje gyvenusių katalikų prancūzų dvasinius poreikius.

Vėliau P. Mėdžius ilgą laiką buvo klebonas Zamoščėje (dabar – Vydžių apylinkė, Breslaujos rajonas, Vitebsko sritis, Baltarusija), paskui apie 1923 m. ir vėliau – Zaskorkų parapijoje (dabar – Voroničių apylinkė, Polocko rajonas, Vitebsko sritis, Baltarusija), kur patyrė sovietinės valdžios politinius persekiojimus. Jis buvo septynis kartus suimtas ir kalinamas, visaip kankinamas, marinamas badu ir troškuliu.

Pabėgęs nuo persekiojimų, 1928 m. P. Mėdžius grįžo į Lietuvą ir apsistojo Troškūnų (Anykščių r.) klebonijoje, kur atgavo jėgas po kankinimų. 1929 m. pabaigoje jis buvo paskirtas Surviliškio (Kėdainių r.) parapijos vikaru, paskui 1930 m. iki rudens tarnavo vikaru Deltuvoje (Ukmergės r.), 1930–1932 m. buvo vikaras Kavarske (Anykščių r.).

1932 m. persikėlęs į Kaišiadorių vyskupiją, 1932–1934 m. P. Mėdžius tarnavo Akmens (Varėnos r.) Nukryžiuotojo Jėzaus parapijos klebonu. 1932 m. rudenį jis pagarbiai priėmė šią parapiją vizitavusį Kaišiadorių vyskupą Juozapą Kuktą.

1934–1935 m. jis buvo Bagaslaviškio (Širvintų r.) Šv. Kryžiaus Atradimo parapijos klebonas, 1935–1938 m. – Zibalų (Širvintų r.) Šv. Jurgio parapijos klebonas. Kiek laiko jis pavadavo sergantį Kuktiškių (Utenos r.) Šv. Jono Krikštytojo parapijos kleboną.

Nusilpus sveikatai, 1938 m. jis buvo paskirtas Molėtų parapijos rezidentu ir gyveno Molėtų altarijoje. Susirgęs nuo 1939 m. pavasario jis apsigyveno tėviškėje Palaukiuose (Panevėžio r.) pas seserį Oną Pauliukienę.

Mirė 1939 m. rugpjūčio 23 d. Palaukių k. (Panevėžio r.). Palaidotas Geležių (Panevėžio r.) kapinėse prie artimųjų. Kapas aptvertas geležine tvora, paženklintas giminių pastatytu pilko šlifuoto akmens kryžiumi su iškaltu įrašu postamente: "A. + A. / Kunigas / Povilas / Medžius / Gimė 1868.II.4. / Mirė 1939.VIII.23 / Ilsėkis ramybėje.".

P. Mėdžiaus kunigystės kelias pristatytas Stanislovo Kiškio kunigų biografijų rinkinyje "Kristaus pašauktieji" (1996 m.).