Antanas KAROSAS
  Gimimo data: 1891-03-23
Gimimo vietovė: Baltadvario vs. (Anykščių r.)

Trumpai:
Kariškis pulkininkas leitenantas, politinis kalinys

2013-06-10   |   Spausdinti

Brolis Vladimiras Karosas (1886–1947) – inžinierius žemėtvarkininkas. Giminaitis (brolio Vladimiro anūkas) Gintaras Karosas (g. 1968 m.) – skulptorius, kultūros organizatorius, Europos parko kūrėjas.

Baigė Poltavos (Ukraina) gimnaziją.

1914 m. rugsėjo 1 d. A. Karosas buvo mobilizuotas į carinės Rusijos kariuomenę, per keturis mėnesius baigė Kijevo (Ukraina) 2-ąją karo mokyklą ir 1915 m. sausį buvo paskirtas į 171-ojo pėstininkų atsargos bataliono 7-ąją kuopą.

1915 m. lapkritį jis buvo perkeltas tarnauti į Sankt Peterburgo (Rusija) tvirtovės artileriją, o 1915 m. gruodžio 28 d. su Kauno tvirtovės artilerijos divizionu prie 2-ojo Sibiro korpuso išvyko į Pirmojo pasaulinio karo frontą.

1916 m. sausio 3 d. A. Karosas buvo paskirtas atskirojo būrio vadu, nuo balandžio buvo II diviziono 6-osios baterijos vyresnysis karininkas, nuo 1917 m. vasario 14 d. – diviziono ryšių viršininkas, nuo tų pačių metų kovo – diviziono vado adjutantas.

Kilus 1917 m. Spalio revoliucijai, nuo 1917 m. gruodžio 3 d. iki 1918 m. sausio 29 d. jis buvo II diviziono vadas, bet paskui iš šių pareigų atleistas ir kovo 31 d. demobilizuotas, dar kiek laiko gyveno Rusijoje, Oriole, kur sukūrė šeimą.

Grįžęs į Lietuvą, 1921 m. gruodžio 13 d. A. Karosas buvo mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, tarnavo Kaune, buvo paskirtas Artilerijos brigados 7-osios baterijos vyresniuoju karininku. 1922 m. gegužės 1 d. jam buvo suteiktas artilerijos vyresniojo leitenento karinis laipsnis.

1922 m. spalio 1 d. A. Karosas buvo paskirtas Pirmojo artilerijos pulko 2-osios sunkiosios baterijos vadu. 1923 m. gegužės 18 d. jam suteiktas kapitono karinis laipsnis.

1925 m. liepą jis baigė Aukštųjų karininkų kursų Artilerijos skyrių I jo laidoje. Nuo 1925 m. rugsėjo 22 d. jis buvo paskirtas Antrojo artilerijos pulko 1-osios haubicų baterijos vadu ir 1925–1927 m. tarnavo Kėdainiuose. 1927 m. vasario 16 d. jam suteiktas majoro karinis laipsnis.

Vėl grįžęs į Kauną, nuo 1927 m. lapkričio 26 d. A. Karosas tarnavo Artilerijos tiekimo skyriuje tiekimo dalies vedėju, vėliau buvo šio skyriaus viršininkas, nuo 1929 m. lapkričio 23 d. – pulkininkas leitenantas.

Nuo 1930 m. birželio 23 d. iki 1940 m. jis tarnavo Ginklavimo valdyboje. 1930–1935 m. jis buvo Bendrojo skyriaus tiekimo dalies vedėjas, 1935–1938 m. – Tiekimo skyriaus viršininkas, 1938–1940 m. – vėl Bendrojo skyriaus tiekimo dalies vedėjas.

Pirmosios sovietinės okupacijos laikotarpiu 1940 m. likviduojant Lietuvos kariuomenę, A. Karosas 1940 m. spalio 9 d. iš karinės tarnybos buvo atleistas. 1940 m. spalio–lapkričio mėnesiais jis dirbo Kauno "Aušros" gimnazijoje mokytoju.

1940 m. gruodžio 9 d. Kaune jis buvo suimtas, kalinamas Vilniuje. 1941 m. kilus Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karui, A. Karosas kartu su kitais kaliniais birželio pabaigoje buvo išgabentas į Rusiją ir toliau kalinamas.

Nepriklausomoje Lietuvoje A. Karosas buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo 4-ojo laipsnio ordinu (1931 m.), Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu (1938 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928 m.).

Buvo vedęs, žmona Larisa Karosienė (1896–?) – emigrantė Kanadoje. Sūnus Jurgis Algirdas Karosas (1918–1997) – technikas statybininkas, emigrantas Kanadoje.

Mirė 1942 m. Rusijoje kalėjime.