Edmundas Vidimantas BALIUKAS
  Gimimo data: 1936-11-16
Gimimo vietovė: Panevėžys

Trumpai:
Fizikas, verslininkas, visuomenininkas

2019-09-04   |   Spausdinti

Tėvai: Feliksas Baliukas (1904–1986) iš Kurtinių – darbininkas ir Akvilija Aksomitaitė-Baliukienė (1915–2000) iš Daujočių – darbininkė. Sesuo Vitalija Baliukaitė-Rameikienė (g. 1950 m.) – buhalterė. Dar du jaunesnieji broliai mirė: vienas – vos gimęs, Algimantas Baliukas (1938–1939) – kūdikystėje.

Tėvams persikeliant, 1939–1940 m. augo Bijutiškyje (Molėtų r.), nuo 1940 m. – Svėdasuose (Anykščių r.). 1943–1954 m. baigė Svėdasų vidurinę mokyklą 6-ojoje jos abiturientų laidoje. 1955–1960 m. studijavo Vilniaus universiteto Fizikos-matematikos fakultete puslaidininkių fiziką, įgijo fiziko išsilavinimą.

1958–1959 m. E. Baliukas dirbo Vilniaus universiteto Fizikos laboratorijoje laborantu.

1959–1994 m. jis dirbo Elektrografijos mokslinio tyrimo institute Vilniuje. 1959–1960 m. jis buvo technikas, 1960–1961 m. – inžinierius, 1961–1964 m. – biuro viršininkas, 1964–1966 m. – Matavimo prietaisų skyriaus viršininkas, 1966–1971 m. Œ– vedantysis konstruktorius, 1971–1972 m. – instituto sektoriaus viršininkas.

E. Baliukas buvo atsakingas už instituto mokslo tiriamąjį darbą, mokslinę bei praktinę veiklą, 1969 ir 1974 m. kartu su bendradarbiais įregistravo du elektrorentgenografijos išradimus, kurie vėliau buvo įdiegti. 1960–1972 m. jis skaitė pranešimus konferencijose ir simpoziumuose, paskelbė straipsnių mokslinėje ir profesinėje spaudoje.

1972–1987 m. E. Baliukas buvo išrinktas ir dirbo Elektrografijos mokslinio tyrimo instituto profsąjungos komiteto pirmininku. 1974–1988 m. jis buvo išrinktas Radioelektronikos pramonės profsąjungos Respublikinio komiteto prezidiumo nariu.

1987–1992 m. jis buvo instituto direktoriaus pavaduotojas, 1992–1993 m. – šio instituto sveikatingumo komplekso valdytojas. 1993–1994 m. jis dirbo Elektrografijos instituto "Elmatronas" personalinės įmonės "Bema" direktoriumi. 1994 m. privatizavus šią įmonę, nuo 1994 m. iki šiol jis yra uždarosios akcinės bendrovės "Bema", valdančios poilsio namus "Papartis" Molėtų rajone, prie Bebrusų ežero, direktorius.

Nuo jaunystės jis sportavo: Vilniaus universiteto komandoje žaidė futbolą, dirbdamas institute pradėjo žaisti stalo tenisą, dalyvavo Vilniaus miesto stalo teniso varžybose, kur pasiekė gerų asmeninių rezultatų. Kaip sporto entuziastas E. Baliukas 1968–1988 m. buvo išrinktas "Žalgirio" sporto draugijos Vilniaus miesto tarybos prezidiumo nariu.

Nuo vaikystės E. Baliukas dalyvauja meno saviveikloje – dainuoja choruose. Jis dainavo ir giedojo Svėdasų mokyklos ir bažnyčios choruose, buvo Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblio choristas, dainavo Lietuvos Mokslų akademijos, Vilniaus arkikatedros parapijiniame ir kameriniame choruose. Dabar jis yra Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų chore "Aidas".

E. Baliukas dalyvauja Svėdasų ir Debeikių bendruomenių kultūrinėje veikloje, 2007 m. buvo vienas iš penkių Svėdasiškių draugijos "Alaušas" steigėjų. Jis išrinktas šios draugijos tarybos nariu ir jos pirmininko pavaduotoju, dalijasi su kraštiečiais organizacinės veiklos patirtimi.

Sovietinėje Lietuvoje E. Baliukas buvo apdovanotas Garbės ženklo ordinu (1981 m.), Sąjunginės profesinių sąjungų Centro tarybos ženklu "Už aktyvų darbą profsąjungose (1978 m.).

Vedė 1963 m., žmona Nijolė Aleksandra Pikelytė-Baliukienė (g. 1938 m.) – bibliotekininkė. Vaikai: Gintautas Baliuka (g. 1964 m.) – autošaltkalvis ir Indrė Baliukaitė (g. 1968 m.) – ekonomistė.

Išsami E. Baliuko biografija pateikta Romualdo Vytauto Rimšos sudarytame rinkinyje "Svėdasai : praeitis ir dabartis : teminis straipsnių rinkinys. T. 1" (2012 m.).