Tėvai: Pranciškus Balčiūnas (1912–2003) iš Purvynų – agronomas bitininkas, visuomenininkas, 1946–1959 m. politinis kalinys ir tremtinys, ir Emilija Šimkūnaitė-Balčiūnienė (1910–1958) iš Puroniškio – žemdirbė ūkininkė, 1948–1957 m. tremtinė. Augo penkių vaikų šeimoje. Seserys ir brolis: Fausta Balčiūnaitė-Papievienė (g. 1935 m.) – 1948–1958 m. tremtinė medikė, Laimutė Eugenija Balčiūnaitė-Zubienė (g. 1938 m.) – 1948–1957 m. tremtinė, ekonomistė finansininkė, Emilija Balčiūnaitė (g. 1941 m.) – inžinierė-ekonomistė ir Juozas Balčiūnas (1944–2005) – 1948–1959 m. tremtinys, inžinierius konstruktorius, visuomenininkas.

Tėvą 1946 m. įkalinus, augo su motina. Motiną, seseris ir brolį 1948 m. gegužės 22 d. ištrėmus į Sibirą, liko augti pas dėdę (motinos brolį) Juozapą Šimkūną Puroniškyje (Anykščių r.), kur buvo apgyvendinta, motinai nujaučiant tremties grėsmę. Bet 1949 m. ir jo šeima buvo ištremta.

Likusi be pastogės, glaudėsi pas giminaičius, kol besislapstančios nuo tremties tetos (motinos sesers) Karolinos Gervienės buvo įkurdinta Puožo kaime (Kupiškio r.) kartu su dar dviem ištremtųjų vaikais ir 1953 m., neatsiklausus tėvų, oficialiai jos įdukrinta. Mokėsi Puožo pradinėje mokykloje, ją baigusi, iki 1957 m. toliau mokėsi Juodpėnų (Kupiškio r.) septynmetėje mokykloje.

K. Gervienei 1956 m. atgavus namus Šimonyse (Kupiškio r.) ir ten su vaikais įsikūrus, 1957–1960 m. baigė Šimonių vidurinę mokyklą 6-ojoje jos laidoje. Mokykliniais metais dalyvavo meno saviveikloje – buvo dainininkė ir šokėja, o baigusi mokyklą – tradicinių 6-osios laidos abiturientų susitikimų organizatorė.

1960–1961 m. V. Gervytė dirbo Šimonių kooperatyve buhaltere.

1961–1967 m. ji studijavo Kauno politechnikos instituto Vilniaus filiale, įgijo garso technikos inžinierės išsilavinimą.

1967–1969 m. V. Gervytė dirbo Vilniaus karinėje gamykloje "Vilma" (p.d Nr. 52) inžiniere.

Nuo 1969 m. V. Jakubauskienė gyveno Kaune ir 1969–1995 m. dirbo Kauno radijo gamyklos Konstruktorių biure inžiniere konstruktore.

Uždarius šią bankrutavusią įmonę, ji persikvalifikavo ir įgijo buhalterės išsilavinimą. Nuo 1995 m. V. Jakubauskienė dirbo buhaltere Kauno rankinio moterų klube, paskui "Jaunojo atleto" mokyklėlėje, paskui iki 2006 m. buvo viešosios įstaigos "American English School" Kauno filialo buhalterė, kol išėjo į pensiją ir 2007 m. persikėlė gyventi į Užilgių kaimą (Trakų r.), tapo miškininke ir ūkininke.

V. Gervytė-Jakubauskienė jaunystėje aktyviai sportavo – buvo irkluotoja. Ją treniravo Vidas Štaras, vėliau Jonas Pavilionis ir Janina Aleksandravičienė. Studijuodama ji irklavo porines dvivietę ir keturvietę valtis, buvo daugkartinė Lietuvos čempionė. 1967–1968 m. kaip Vilniaus "Žalgirio" moterų porinės keturvietės valties irkluotoja ji tapo SSRS vicečempione, laimėjo Prahos (Čekija) regatą, tarptautines "Gintarinių irklų" varžybas Trakuose, tapo prestižinės Maskvos (Rusija) regatos ir Amsterdamo (Olandija) studentų regatos vicečempione.

Ji buvo ir Lietuvos slidinėjimo rinktinės narė, 1967 m. įvykdė sporto meistrės normatyvą, buvo Lietuvos čempionė ir prizininkė.

2010 m. kovo 23 d. jos iniciatyva buvo atkurta jos vaikystės pavardė Balčiūnaitė. Ji buvo pripažinta nukentėjusia nuo 1939–1990 m. sovietinės okupacijos.

Laisvalaikiu sportuodavo.

Ištekėjo 1969 m. spalio 30 d., vyras Albertas Antanas Jakubauskas (g. 1943 m.) – pedagogas edukologas, sporto organizatorius, slidinėjimo ir biatlono treneris. Dukterys: Dalia Jakubauskaitė-Lapienienė (g. 1971 m.) – muzikos pedagogė ir Lina Jakubauskaitė (g. 1975 m.) – dizainerė.

Mirė 2010 m. rugpjūčio 4 d. Užilgiuose (Trakų r.). Palaidota Markutiškių (Trakų r.) kapinėse.

Išsami V. Jakubauskienės biografija pateikta Emilijos Balčiūnaitės sudarytame albume "Pranciškus Balčiūnas ir jo šeima : prisiminimus rašo Pranciškaus Balčiūno šeimos nariai" (2012 m.).