Flavijus ŽILINSKAS
  Gimimo data: 1883-02-16
Gimimo vietovė: Pelyšėlių II k. (Troškūnų parapija, Anykščių r.) »

Trumpai:
Kunigas, švietėjas

2017-08-24   |   Spausdinti

Tėvai: Povilas Žilinskas (1850–1926) ir Teklė Bžeskutė-Žilinskienė (1848–1904) – bajoriškos kilmės (herbas "Janina") valstiečiai. Buvo vienas iš 24 šeimoje gimusių vaikų, bet daugumai jų vaikystėje mirus, užaugo su trim broliais ir keturiomis seserimis. Broliai ir seserys: Teodosijus Žilinskas (1873–?), Chrisogonas Žilinskas (1874–1917), Ona Žilinskaitė-Stakauskienė (1876–?), Bronislavas Žilinskaitė (1876–?), Margarita Teklė Žilinskaitė-Žurauskienė-Čerkauskienė (1879–1955), Konstancija Žilinskaitė (1880–?), Benigna Žilinskaitė-Verbickienė (1881–?), Koleta Žilinskaitė-Chmieliauskienė (1889–1967) ir Teofilis Žilinskas. Giminaitis (sesers Margaritos Teklės žentas) Jonas Okuličius (1904–1988) – dvarininkas, tremtinys, emigrantas Lenkijoje.

1883 m. vasario 20 d. Troškūnų bažnyčioje jį pakrikštijo klebonas Juozapas Gapševičius, krikštatėviai buvo gydytojas Ignotas Mikonis ir Ona Šveikauskaitė.

Mokėsi Šiauliuose, Vilniuje. 1905–1910 m. studijavo Žemaičių vyskupijos kunigų seminarijoje Kaune. 1910 m. lapkričio 28 d. buvo įšventintas subdiakonu.

1910 m. gruodžio 14 d. Kauno arkikatedroje Žemaičių vyskupas Gasparas Cirtautas įšventino F. Žilinską kunigu.

Atvykęs 1911 m. sausio pradžioje, 1911–1913 m. jis tarnavo Pabiržės (Biržų r.) vikaru, 1913–1914 m. buvo vikaras Siesikuose (Ukmergės r.), 1914–1915 m. vėl tarnavo vikaru Pabiržėje.

1915–1918 m. Pirmojo pasaulinio karo metais F. Žilinskas buvo pasitraukęs į Rytus, 1917 m. tarnavo Kupianske (Charkovo sritis, Ukraina).

1918 m. rudenį grįžęs į Lietuvą ir lapkričio 25 d. paskirtas, 1918–1920 m. F. Žilinskas buvo Kurklių (Anykščių r.) Šv. Jurgio parapijos vikaras, talkino klebonui Jonui Kraniauskui, kol 1920 m. pavasarį iš Kurklių buvo iškeltas.

1920 m. gegužės 7 d. jis buvo paskirtas Gasčiūnų (Joniškio r.) Šv. Stanislovo Kostkos bažnyčios kuratu, o netrukus įsteigus parapiją, tapo pirmuoju Gasčiūnų parapijos klebonu ir šias pareigas ėjo 1920–1944 m., iki gyvenimo pabaigos. Šalia Gasčiūnų, Čigoniškese, jis įkūrė savo ūkį, kurį vėliau paveldėjo jo šeimininkės dukterėčios (brolio Chrisogono dukters) Karolinos Žilinskaitės-Paškevičienės šeima.

Vyskupijai paraginus, 1931 m. jo rūpesčiu Gasčiūnų bažnyčia buvo perstatyta, ją padidinant, ir iš naujo pašventinta.

Gasčiūnuose jis buvo išrinktas valsčiaus Tarybos nariu, skyrė parapijos žemės mokyklai statyti, rūpinosi mokyklos steigimo ir statybos reikalais, kol 1928 m. Gasčiūnų pradžios mokykla buvo atidaryta. 1928–1940 m. šioje mokykloje jis mokė tikybos.

Amžininkų prisiminimuose išliko kaip lenkų kalbos ir kultūros gerbėjas, prastai mokėjęs lietuvių kalbą.

Mirė 1944 m. lapkričio 21 d. Gasčiūnuose (Joniškio r.). Palaidotas Gasčiūnų koplyčios kapinėse. Kapą ženklina metalinis kalvio darbo kryžius ant akmeninio postamento su įrašu: "KUNIGAS / ŽILINSKAS / FLAVIJUS / 1883 + 1944 / 25 m. klebonavo / Gasčiūnuos".

Prisiminimų apie F. Žilinską paliko kartu su juo Pabiržėje vikaravęs kunigas Juozapas Čepėnas, jie publikuoti J. Čepėno knygoje "Sacerdos in aeternum : Velaikių Juozelio atsiminimai" (2010 m.).