Artūras ZUOKAS
  Gimimo data: 1968-02-21
Gimimo vietovė: Kaunas

Trumpai:
Žurnalistas, verslininkas, politikas, savivaldos organizatorius, visuomenininkas

2019-03-04   |   Spausdinti

Tėvai: Kęstutis Zuokas (1946–1993) ir Aldona  Zuokienė (g. 1946 m.). Augo trijų vaikų šeimoje, buvo vyriausias. Broliai: Linas Zuokas (1974–2005) ir Arvydas Zuokas (g. 1979 m.).

Tėvams dažnai persikeliant, kūdikystėje augo Babtuose (Kauno r.), Panevėžiuke (Kauno r.), paskui – Pasvalyje. Tėvams apsistojus Anykščių rajone, vaikystę praleido Vėjeliškių kaime, kur pažino gamtą ir žemės ūkio darbus. Pradinėse klasėse mokėsi Anykščiuose.

Vėliau augo Jonavoje, kur, tėvams vis kraustantis į kitą gyvenamąją vietą, keliskart keitė mokyklas. 1982–1986 m. baigė Jonavos 44-ąją profesinę technikos mokyklą, įgijo elektros įrenginių priežiūros šaltkalvio ir elektriko specialybę, mokydamasis dirbo "Azoto" gamybiniame susivienijime elektriku. Mokykliniais metais bendradarbiavo spaudoje, jo tekstus ir nuotraukas publikavo žurnalai "Mūsų gamta" ir "Moksleivis", rajono laikraštis "Jonavos balsas".

1986–1988 m. A. Zuokas atliko privalomąją karinę tarnybą sovietinėje kariuomenėje, tarnavo Šiaurės jūrų laivyno jūrų pėstininkų brigadoje Murmansko srityje (Rusija).

Nuo 1988 m. iki šiol A. Zuokas gyvena ir dirba Vilniuje. 1988–1989 m. jis mokėsi Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Žurnalistikos katedros parengiamuosiuose kursuose, ruošdamasis žurnalistikos studijomas. 1989 m. jis organizavo mėnesinio leidinio "Homo Sovieticus" leidybą, buvo jo leidėjas ir redaktorius, 5 tūkst. egz. tiražu pusę metų leido vieną iš Lietuvos Atgimimo spaudos leidinių. Tuo metu jis įsijungė į Sąjūdžio veiklą.

1989–1998 m. A. Zuokas su pertraukomis studijavo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete, įgijo žurnalisto išsilavinimą.

1990–1991 m. jis buvo laikraščio "Respublika" neetatinis reporteris, 1990–1992 m. – Vilniaus universiteto laikraščio "Universitas Vilnensis" reporteris, "Independent Television News Ltd." nepriklausomas žurnalistas – karo korespondentas Irake, Irane, Azerbaidžane, Gruzijoje ir Osetijoje (Rusija). 1992–1994 m. jis buvo nepriklausomas "Worldwide Television News" žurnalistas, specialusis politinis korespondentas Maskvoje, Kalnų Karabache (Azerbaidžanas), Čečėnijoje (Rusija), Abchazijoje (Gruzija).

1992 m. Vilniuje A. Zuokas įsteigė uždarąją akcinę bendrovę "Baltijos naujienų agentūra", 1992–1999 m. jis plėtojo reklamos ir nekilnojamojo turto verslą: atvežė į Lietuvą pasaulinio garso "United Colors of Benetton" produkciją, surado ir pardavė tinkamas patalpas JAV ambasadai Lietuvoje įkurti, atidarė Vilniuje pirmąjį restoraną "McDonalds".

2010 m. jis buvo viešosios įstaigos "Azzara" direktorius.

Nuo 1997 m. A. Zuokas dalyvauja politinėje veikloje.

1997–1998 m. jis buvo Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus rinkimų štabo narys, organizavo Prezidento rinkimų kampaniją.

1999–2003 m. A. Zuokas buvo Lietuvos liberalų sąjungos narys, 1999–2003 m. jis buvo Lietuvos liberalų sąjungos vicepirmininkas, 2000 m. – šios Sąjungos Centrinio rinkimų štabo vadovas, organizavęs Seimo rinkimų kampaniją, kai 34 šios Sąjungos nariai tapo Lietuvos Respublikos Seimo nariais. 2003 m. jis trumpai ėjo šios politinės partijos pirmininko pareigas. Jis buvo vienas aktyviausių "Naujosios politikos" koalicijos kūrėjų.

2003 m. susijungus Lietuvos liberalų sąjungai ir Lietuvos centro sąjungai, 2003–2010 m. A. Zuokas buvo Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas. 2005 m. iš jo vadovaujamos Liberalų ir centro sąjungos pasitraukė dalis politikų, įsteigusių Lietuvos liberalų sąjūdį.

2010 m. jis ir pats pasitraukė iš Liberalų ir centro sąjungos, 2010–2011 m. buvo jo su bendraminčiais įsteigto visuomeninio judėjimo "TAIP" ("Tėvynės atgimimas ir perspektyva") pirmininkas, 2011–2014 m. – visuomeninio judėjimo pagrindu įsteigtos "Sąjungos TAIP" pirmininkas. 2014 m. liepos 12 d. susijungus dviems politinėms jėgoms – Liberalų ir centro sąjungai ir "Sąjungai TAIP", susikūrė Lietuvos laisvės sąjunga (LLS-liberalai), A. Zuokas nuo 2014 m. iki šiol yra šiuos sąjungos pirmininkas.

2000–2003 m. A. Zuokas buvo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, išrinktas Lietuvos liberalų sąjungos sąraše. 2000 m. balandžio–lapkričio mėnesiais jis buvo Vilniaus miesto savivaldybės valdybos narys, Miesto paslaugų ir ūkio komiteto pirmininkas. 2000 m. lapkričio 15 d. – 2003 m. balandžio 9 d. jis buvo Vilniaus miesto savivaldybės meras, Vilniaus miesto tarybos pirmininkas ir Vilniaus miesto valdybos pirmininkas.

2003–2007 m. jis vėl buvo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, išrinktas koalicijos "Už Vilnių, kuriame gera visiems" sąraše. 2003 m. birželio 25 d. – 2007 m. balandžio 8 d. A. Zuokas dirbo Vilniaus miesto savivaldybės meru, buvo Vilniaus miesto tarybos pirmininkas ir Vilniaus miesto valdybos pirmininkas. Jam vadovaujant, 2007 m. Vilnius buvo tapęs optimistiškiausiu Europos miestu.

2007 m. jis buvo išrinktas Vilniaus miesto savivaldybės 2007–2011 m. kadencijos tarybos nariu Liberalų ir centro sąjungos sąraše ir nuo 2007 m. balandžio iki 2008 m. kovo 26 d., kol įsigaliojo teismo nuosprendis, buvo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys. 2008 m. kovo 20 d. A. Zuokas buvo pripažintas kaltu dėl bandymo papirkti buvusį Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narį Vilmantą Drėmą. Jam skirta 13 tūkst. litų bauda. Teistumas panaikintas 2009 m. lapkričio 9 d Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo sprendimu.

2011–2015 m. jis vėl buvo Vilniaus miesto savivaldybės 2011–2015 m. kadencijos tarybos narys, išrinktas "Artūro Zuoko ir Vilniaus koalicijos" sąraše. 2011–2015 m. A. Zuokas buvo Vilniaus miesto savivaldybės meras, Vilniaus miesto tarybos pirmininkas ir Vilniaus miesto valdybos pirmininkas.

Lietuvos laisvės sąjunga iškėlė A. Zuoko kandidatūrą 2015 m. pirmuosiuose tiesioginiuose Vilniaus miesto mero rinkimuose. Jis pateko į antrąjį rinkimų turą, bet nebuvo išrinktas.

Prieš 2019 m. Vilniaus miesto savivaldybės rinkimus jis sukūrė A. Zuoko ir vilniečių koaliciją "Laimingas Vilnius", suvienydamas Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) ir partijos "Jaunoji Lietuva" pajėgas. Ši koalicija iškėlė A. Zuoko kandidatūrą tiesioginiuose Vilniaus mero rinkimuose, jis pateko į antrąjį rinkimų turą.

2004 m. jis buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu, bet atsisakė mandato. 2008–2009 m. jis vėl ėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario pareigas, ko iš jų pats atsistatydino. 2014 m. kaip nepriklausomas kandidatas jis dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose.

A. Zuokas aktyviai dalyvauja Lietuvos ir Vilniaus miesto visuomenininių organizacijų ir fondų veikloje.

1989 m. jis įkūrė visuomeninę labdaringą organizaciją Lietuvos humanistinė jaunimo sąjunga ir buvo jos vadovas. 1997 m. jis tapo visuomeninės įstaigos "Užupio fondas" steigėju, Užupio Respublikos kūrimo iniciatoriumi. Nuo 2002 m. jis yra Pasaulio paveldo miestų organizacijos direktorių valdybos narys ir viceprezidentas, nuo 2003 m. – Vilniaus Gedimino technikos universiteto garbės narys. Jis yra Vilniaus "Žalgirio" futbolo klubo garbės prezidentas.

Nuo 1997 m. A. Zuokas yra Rotary klubo narys, 1998–1999 m. buvo Rotary klubo Senamiesčio skyriaus prezidentas, nuo 1998 m. yra Vilniaus klubo steigėjas ir narys, 2002–2006 m. buvo Vilniaus klubo prezidentas.

1999–2000 m. jis buvo Vilniaus teniso klubo steigėjas ir valdybos pirmininkas, 1999–2004 m. – visuomeninės įstaigos "Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondas" valdybos narys.

A. Zuokas apdovanotas Prancūzijos prezidento Jacqueso Chiraco apdovanojimu "Už nuopelnus Respublikai" (2001 m.), skirtu už indėlį plėtojant dvišalius santykius su Prancūzija. Jis gavo labiausiai pasižymėjusio 2002 metų pasaulio jauno žmogaus ("The Outstanding Young Person of the World 2002") apdovanojimą, kurį suteikė Tarptautiniai jaunimo rūmai ("Junior Chamber International"), buvo išrinktas iš 104 šalių atstovų. Jis apdovanotas Latvijos Respublikos "Trijų žvaigždžių" ordinu (2003 m.) už gerų santykių tarp Lietuvos ir Latvijos skatinimą.

Jis gavo Lietuviškos architektūros apdovanojimą "Architektūros draugas 2001", jam buvo paskirtas "Verslo žinių" apdovanojimas "Metų ekonomikos variklis 2002", įteiktas Balzeko lietuvių kultūros muziejaus ir Čikagos (JAV) miestų-seserų programos komiteto Metų žmogaus apdovanojimas "Už ypatingai gerą vadovavimą ir atsidavimą Vilniaus miestui bei jo žmonėms" (2003 m.) ir JAV – Baltijos šalių fondo apdovanojimas "Už valdymo meną" (2003 m.).

Originali A. Zuoko kova su ne vietoje pastatytais automobiliais Bostone buvo apdovanota "Ig Nobel" apdovanojimu "už atradimus, kurie iš pradžių sukelia juoką, o po to priverčia susimąstyti" (2011 m.).

Moka anglų, vokiečių ir rusų kalbas. Laisvalaikiu mėgsta buriuoti, žaisti lauko tenisą, domisi fotografija.

Susituokė 1992 m. rugpjūtį Vilniuje, žmona Agnė Andriulytė-Zuokienė (g. 1971 m.) – žurnalistė, verslininkė, politikė. Vaikai: Gabrielė Zuokaitė (g. 1993 m.), Domantas Zuokas (g. 1995 m.) – jūrininkas, Emilija Zuokaitė (g. 2005 m.).