Tėvai: Juozapas Adomavičius ir Paulina Klimantavičiūtė-Adomavičienė – dvarininkai bajorai.

1884 m. lapkričio 11 d. Vadoklių bažnyčioje jį pakrikštijo šios parapijos klebonas Jonas Balvočius, krikštatėviai buvo Juozapas Aleknavičius ir Albina Gajauskaitė.

Apie 1903–1907 m. baigė Kauno Žemaičių kunigų seminariją.

1907 m. spalio 28 d. vyskupas Gasparas Cirtautas įšventino J. Adomavičių kunigu. Kartu buvo įšventinti Ignotas Bandziulis, Antanas Ivaška ir kiti kunigai – iš viso 12 seminaristų.

1907 m. lapkritį J. Adomavičius buvo skiriamas Pagirių (Kėdainių r.) parapijos vikaru, bet ten nenuvyko, kiek laiko tarnavo gimtojoje Vadoklių parapijoje, laukdamas kito paskyrimo.

Atvykęs 1907 m. gruodį, 1907–1916 m. J. Adomavičius buvo Troškūnų (Anykščių r.) Švč. Trejybės parapijos vikaras, talkino klebonui Antanui Stapulioniui.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, 1916 m. sausį J. Adomavičius buvo mobilizuotas į carinės Rusijos kariuomenę kaip karo kapelionas.

1917–1918 m. J. Adomavičius buvo Taujėnų (Ukmergės r.) parapijos vikaras.

Mirė 1918 m. balandžio 1 d. Taujėnuose (Ukmergės r.). Palaidotas Taujėnų bažnyčios šventoriuje šalia kitų kunigų. Kapą ženklina akmeninis paminklas-kryžius su portretine nuotrauka ir įrašu postamente lenkų kalba: "S. P. Ks. Jozef / Adamowicz / Zm. 1 kwietne 1918 r. / wieku lat 34".