Anatolijus ŠAGALOVAS
  Gimimo data: 1924-07-15
Gimimo vietovė: Motovilichos k. (Vožegos r., Vologdos sritis, Rusija)

Trumpai:
Kariškis

2018-02-19   |   Spausdinti

Tėvai: Valerijanas Šagalovas – geležinkelio darbininkas ir ? Šagalova.

Mokėsi Novožylichos darbo jaunimo mokykloje, kur baigė 7 klases.

Nuo paauglystės A. Šagalovas dirbo geležinkelio ruožo Vologda–Archangelskas darbininku.

1942 m. rugsėjo 2 d. jis buvo mobilizuotas į karinę tarnybą ir paskirtas į oro desanto dalinį, kur per porą mėnesių įgijo karybos patirties.

1942 m. lapkričio 15 d. A. Šagalovas buvo išsiųstas į Antrojo pasaulinio karo frontą, 1942–1944 m., iki gyvenimo pabaigos, jis buvo sovietinės kariuomenės Pirmojo Pabaltijo fronto 43-osios armijos 145-osios Vitebsko šaulių divizijos 403-ojo šaulių pulko kareivis, eilinis, nuo 1944 m. pavasario tarnavo šio pulko komendantiniame būryje, buvo šio pulko vėliavnešys.

Jis dalyvavo Antrojo pasaulinio karo Rytų fronto mūšiuose nuo Smolensko (Rusija) iki Lietuvos, 1943 m. pavasarį, kovo 6 ir 13 dienomis du kartus buvo sužeistas, pasveikęs vėl grįždavo į savo karinį dalinį tęsti tarnybą. 

Už pasižymėjimą mūšiuose prie Rževo (Tverės sritis, Rusija) ir Veližo (Smolensko sritis, Rusija) 1944 m. kovo 26 d. pulko vadas apdovanojo jį medaliu "Už kovinius nuopelnus". Už pasižymėjimą mūšiuose prie Gavrikų kaimo (Smolensko sritis, Rusija) ir prie Uskorovo kaimo (Vitebsko sritis, Baltarusija) 1944 m. vasario 8 d. divizijos vado įsakymu A. Šagalovas buvo apdovanotas "Kovinės Šlovės" 3-ojo laipsnio ordinu.

1944 m. liepos 14–15 dienomis A. Šagalovas kartu su kitais savo pulko kariais dalyvavo kovinėje operacijoje ties Anykščiais, kur sovietinės kariuomenės 403-asis šaulių pulkas mėgino apsupti ir atkirsti vokiečių hitlerininkų kariuomenės 16-osios armijos dalinius. Anykščiuose įsitvirtinę hitlerininkai čia sulaukė pastiprinimo, todėl į kautynes buvo pasiųstas net ir komendantinis būrys, kuriame tarnavo pulko vėliavnešys A. Šagalovas. Naktį iš liepos 14-osios į 15-ąją jis įsitvirtino Anykščių pakraštyje, Ažupiečiuose, kur liepos 15-osios rytą juos užklupo naujos vokiečių kariuomenės pajėgos.

Patekęs į apsuptį ir slėpdamas nuo priešo jam patikėtą pulko vėliavą, perėmęs ją iš sužeisto seržanto vėliavnešio, A. Šagalovas nuėmė ją nuo koto ir, apsivyniojęs ant savo kūno po drabužiais, taip ją ir išsaugojo.

Mirė 1944 m. liepos 15 d. – žuvo kautynėse Ažupiečiuose, Anykščiuose. Palaidotas Anykščių Antrojo pasaulinio karo kareivių kapinėse. Kapą ženklina masyvus betoninis paminklas, prie jo pritvirtinta rausvo akmens plokštė su iškaltais įrašais lietuvių ir rusų kalbomis: "Tarybų Sąjungos didvyris / raudonarmietis / Anatolijus Valerijenovičius / Šagalovas / 1924.7.15 – 1944.7.15 / ir su juo kiti nežinomi kariai".

SSRS Aukščiausiosios tarybos prezidiumo įsaku 1945 m. kovo 24 d. A. Šagalovui  buvo suteiktas Sovietų Sąjungos didvyrio garbės vardas (po mirties), jis apdovanotas didvyrio Aukso žvaigžde ir Lenino ordinu.

A. Šagalovo vardu buvo pavadinta Novožylichos (Vologdos sritis, Rusija) aštuonmetė mokykla, veikusi iki XX a. pabaigos. Jo vardu vadinama viena Vožegos miesto (Vologdos sritis, Rusija) gatvė šalia geležinkelio stoties.

Jo vardu po Antrojo pasaulinio karo buvo pavadinta ir viena iš pagrindinių Anykščių gatvių, vedanti nuo miesto centro pro karių kapines. 1989 m. jai buvo grąžintas senasis Vilniaus gatvės vardas. Sovietiniais metais Anykščių 2-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar – Antano Vienuolio progimnazija) veikusi jaunimo organizacija mokyklos pionierių draugovė buvo vadinama Anatolijaus Šagalovo vardu.

A. Šagalovas kaip vienas iš 12,7 tūkst. Sovietų Sąjungos didvyrių pristatomas nuo 2000 m. veikiančiame visuomeniniame Rusijos patriotiniame interneto projekte "Šalies didvyriai".