Tėvai: Antanas Raila (1892–1957) ir Kotryna Brazauskaitė-Railienė (1892–1962) – kaimo šviesuoliai, žemdirbiai ūkininkai, turėjo 17 hektarų žemės. Augo aštuonių vaikų šeimoje su trim broliais ir keturiom seserimis, buvo vyriausia. Broliai ir seserys: Julius Zenonas Raila (1923–?), Juozas Raila (1925–?) – 1945–1954 m. politinis kalinys Sibiro lageriuose, Zuzana Marija Railaitė-Lakštingala (1927–1949) – pedagogė pradinių klasių mokytoja, laisvės gynėja, Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Jaunimo būrio partizanė, žuvusi Šimonių girioje, Genovaitė Railaitė-Milda (g. 1929 m.) – mokytoja, laisvės gynėja, Algimanto apygardos Šarūno rinktinės partizanų ryšininkė, 1951–1956 m. politinė kalinė, Birutė Bernadeta Railaitė-Grižienė-Simukas (1931–2018) – pedagogė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, laisvės gynėja, visuomenininkė, Antanas Raila (1934–?) ir Vilija Zita Railaitė-Poderskienė (1936–?). Dar vienas brolis Petras Raila (1938–1938) mirė kūdikystėje.

Mokėsi pradžios mokykloje, baigė Veprių (Ukmergės r.) žemės ūkio mokyklą, apie 1939 m. – buhalterių kursus Kaune.

J. Railaitė kiek laiko dirbo Pagirių (Kėdainių r.) smulkaus kredito draugijos banke buhaltere, vokiečių okupacijos metais – Krekenavos (Panevėžio r.) kooperatyve buhaltere.

Po vyro mirties nuo 1943 m. vasaros 1943–1944 m. J. Railaitė-Varčiūnienė gyveno Ukmergėje. Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai, ji slapstėsi nuo tremties, gyveno pogrindyje.

Nuo 1947 m. rudens, slaugydama sužeistą Algimanto apygardos partizanų vadą Antaną Slučką-Šarūną, o vėliau už jo ištekėjusi, J. Railaitė-Slučkienė tapo laisvės gynėja, Algimanto apygardos partizane ir partizanų raštininke, pasirinko slapyvardį Neringa.

Nuo 1948 m. pavasario iki gyvenimo pabaigos ji buvo Karaliaus Mindaugo partizanų srities štabo sekretorė.

Ištekėjo apie 1942 m., vyras Stasys Varčiūnas (1915–1943) – kariškis, policijos pareigūnas, Antrojo pasaulinio karo metais rusų desantininkų nužudytas tarnyboje prie Kuršėnų (Šiaulių r.). Liko našlė. Sūnus Stasys Varčiūnas (1943–?).

Vėl susituokė 1948 m. pavasarį, vyras Antanas Slučka-Šarūnas (1917–1949) – kariškis, laisvės gynėjas, partizanų apygardos ir partizanų srities vadas.

Mirė 1949 m. spalio 28 d. Butkiškio k. (Anykščių r.) – žuvo MGB kareivių apsuptoje Karaliaus Mindaugo partizanų srities štabavietėje, įrengtoje Jovaišų sodyboje, kai susisprogdino jos vyras srities vadas A. Slučka-Šarūnas ir jų bendražygis Juozas Jovaiša-Lokys (1922–1949). Palaikai buvo išgabenti į Kauną, palaidojimo vieta nežinoma.

Žūties vietoje pastatyti medinis kryžius ir paminklinis atminimo akmuo su iškaltu įrašu: "Šioje vietoje 1949 m. X. 29 d. / žuvo Lietuvos partizanai / Slučka Antanas-Šarūnas / 37 m. amž. / Slučkienė Joana-Neringa / 29 m. amž. / Jovaiša Juozas / 27 m. amž." (1990 m.).

J. Railaitei-Varčiūnienei pripažintas kario savanorio statusas (po mirties, 1999 m.).

J. Railaitės-Neringos gyvenimas ir veikla išsamiai pristatoma Povilo Gaidelio biografiniame albume "100 širdžių – ant tėvynės laisvės kovų aukuro" (2019 m.).