Leizeris HEIMANAS
  Kitos pavardės, slapyvardžiai: Elyezer Heyman
Gimimo data: 1908-00-00
Gimimo vietovė: Kavarskas (Anykščių r.) »

Trumpai:
Rašytojas prozininkas, vertėjas

2019-07-20   |   Spausdinti

Tėvai: Icikas (Yitzhak) Heimanas ir (Viclmeh) Heiman – prekybininkai, pramoninių prekių parduotuvės savininkai. Augo keturių vaikų šeimoje, buvo vyriausias. Broliai ir sesuo: Jakovas Heimanas, Naftalis Heimanas ir Cipora (Ziporah) Heiman – emigrantai Izraelyje.

1908–1915 m. augo Kavarske, kol Pirmojo pasaulinio karo pradžioje su tėvais pasitraukė į Rytus, keletą metų gyveno Minske (Baltarusija).

Grįžęs į Lietuvą, apie 1919–1920 m. gyveno Ukmergėje, vėliau – Kaune. L. Heimanas mokėsi Kauno ješibote (žemesniųjų žydų dvasininkų seminarijoje), vėliau – Kauno hebrajų gimnazijoje. Studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Teisių fakultete teisę.

Baigęs studijas, L. Heimanas kiek laiko dirbo Ukmergės žydų vidurinėje mokykloje hebrajų kalbos mokytoju. Grįžęs į Kauną, jis buvo Kauno žydų muziejaus ir archyvų kuratorius.

Mokydamasis gimnazijoje, L. Heimanas pradėjo rašyti smulkiosios prozos kūrinėlius, 1926 m. debiutavo pirmuoju apsakymu laikraštyje "Di yidishe shtime" ("Žydų balsai"). Vėliau jo kūryba 1928–1941 m. buvo publikuojamas Kauno žydų periodikoje: laikraščiuose ir žurnale "Shtraln" ("Spinduliai", 1941 m.) bei kūrybos rinkiniuose: "Mir aleyn" ("Mes patys", 1928 m.), "Shlyakhn" ("Vieškeliai", 1932 m.), "Bleter" ("Lapai", 1938 m.), "Ringen" ("Žiedai", 1940 m.). Jo apsakymus hebrajų kalba skelbė Tel Avivo (Izraelis) spauda.

L. Heimano kūryba pasižymėjo ryškiais natūralistiniais Lietuvos kaimo ir miesto žydų gyvenimo vaizdais, istorinė apysaka "Abraomas Mapu" apie Kaune gyvenusį šiuolaikinio hebrajų romano kūrėją Abraomą Mapu (1808–1867) atskleidė XIX a. vidurio Kauno gyvenimo panoramą. Novelėje "Paskutiniai žydai" jis pasakojo apie Malgažatavos kaimo, esančio netoli jo gimtinės Kavarsko, žydų likimą.

1940–1941 m. jis skelbė savo kūrybą Lietuvos komunistų partijos dienraštyje jidiš kalba "Der Emes" ("Tiesa"), 1941 m. šio dienraščio novelių konkurse laimėjo pirmąją vietą.

Jis išvertė į hebrajų kalbą literatūros kūrinių iš lietuvių ir rusų kalbų.

L. Heimanas buvo Žydų ir hebrajų rašytojų sąjungos narys.

1941 m. vasarą, prasidėjus vokiečių okupacijai, L. Heimanas buvo įkalintas Kauno žydų gete. Okupacijos laikotarpiu 1941–1944 m. jis dirbo Kauno aerouoste eiliniu darbininku.

Buvo vedęs, žmona Cipora (Ziporah) Heiman iš Raguvos (Panevėžio r.).

Mirė 1944 m. birželį Kaune, Vilijampolėje, – žuvo per gaisrą slėptuvėje, kur su žmona, tėvais ir močiute bandė slėptis nuo okupantų represijų, likviduojant Kauno getą.

Izraelyje, geto kovotojų muziejuje, saugomos dvi keraminės plytelės, kuriose L. Heimanas Kauno gete paliko įrėžtus įrašus apie pasmerktųjų šeimos likimą. Plytelės buvo rastos, valant geto liekanas, prie sudegusių kūnų.