Antanas MIEŽELIS
  Kitos pavardės, slapyvardžiai: Jonas Drobelis
Gimimo data: 1925-01-31
Gimimo vietovė: Jakštų k. (Zarasų r.)

Trumpai:
Pedagogas pradinių klasių mokytojas, laisvės gynėjas, ekonomistas, savivaldos ir kultūros organizatorius, kraštotyrininkas

2018-08-14   |   Spausdinti

Tėvai: Domininkas Mieželis (1881–1940) – žemdirbys ūkininkas, 1919–1920 m. pirmasis Daugailių valsčiaus viršaitis, ir Uršulė Daubaraitė-Mieželienė (1896–1987). Brolis Vladas Mieželis (1926–1943) mirė jaunystėje nuo ligos, sesuo Adelė Mieželytė-Butlerienė (g. 1931 m.).

Mokėsi Antalieptės (Zarasų r.) amatų mokykloje, Utenos gimnazijoje, kur baigė 7 klases.

1944 m. vasarą, antrosios sovietinės okupacijos pradžioje, A. Mieželis buvo ginkluoto pasipriešinimo dalyvis, 1944 m. spalio 5 d. dalyvavo Sedos kautynėse, vėliau slapstėsi kaip sovietinei valdžiai nepritariantis asmuo.

Vengdamas sovietinių represijų, 1945–1962 m. jis gyveno savo pusbrolio Jono Drobelio, gimusio 1928 metais, pavarde, nuolat keisdamas gyvenamąją vietą, kad nebūtų išaiškinta tikroji kilmė.

Nuo 1945 m. A. Mieželis-J. Drobelis dirbo Dulių (Zarasų r.) pradinėje mokykloje mokytoju, vėliau gyveno ir dirbo pradinių mokyklų mokytoju Juodiškyje (Molėtų r.), Skapiškyje (Kupiškio r.), Sirutiškyje (Kėdainių r.), Kupreliškyje (Biržų r.) ir kitur. Gyvendamas Zarasų rajone, jis talkino laisvės gynėjams, gamindamas jiems suklastotus dokumentus, padėjusius išvengti karinės tarnybos ar represijų. Dirbdamas jis mokėsi Kauno mokytojų seminarijoje ir įgijo pradinės mokyklos mokytojo specialybę.

Apie 1960 m., smulkinant kolūkius, A. Mieželis-J. Drobelis, vietiniams gyventojams reikalaujant, iš Kupreliškio (Biržų r.) mokyklos buvo perkeltas dirbti vietinio Biržų rajono M. Melnikaitės kolūkio pirmininku. 1960–1961 m. jis studijavo Lietuvos žemės ūkio akademijoje.

1961 m. rudenį įskundus tolimam giminaičiui, buvo atskleista tikroji A. Mieželio tapatybė. Jis buvo tardomas ir 1961 m. lapkričio 30 d. atleistas iš kolūkio pirmininko pareigų, pašalintas iš studijų. Iš Diemedžių (Biržų r.) jis persikėlė į Purvėnus (Molėtų r.), bet 1961–1963 m. dėl valdžios persekiojimų negalėjo gauti jokio darbo, gyveno žmonos išlaikomas.

1963–1970 m. A. Mieželis gyveno Kvykliuose (Utenos r.) ir dirbo vietiniame kolūkyje brigadininku. 1969 m. jis neakivaizdžiai baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją ir įgijo ekonomisto-buhalterio išsilavinimą.

Nuo 1970 m. iki gyvenimo pabaigos A. Mieželis gyveno Anykščių rajone, iki pensijos dirbo kolūkiuose ūkvedžiu, zootechniku ir ekonomistu. Iš pradžių jis įsikūrė Niūronyse, vėliau persikėlė į Keblonis, o galiausiai apsistojo Burbiškyje, kur ir praleido senatvę.

Iki 1992 m. A. Mieželis dirbo "Anykščių šilelio" kolūkio (Burbiškis) vyriausiuoju ekonomistu, kol šis ūkis iširo. Jis buvo Lietuvos žemdirbių sąjūdžio suvažiavimo (1989 m.) delegatas – Anykščių rajono atstovas.

1992 m. jis  inicijavo Burbiškio žemės ūkio bendrovės įkūrimą ir 1992–1994 m. dirbo šios bendrovės vadovu. 1994–1995 m. jis dirbo Lietuvos Mokslų akademijos Geografijos institute ir pagal sutartį tyrė Rubikių ežero vandenį.

1995–1996 m. A. Mieželis dirbo Anykščių rajono savivaldybės Anykščių seniūnijos seniūno pavaduotoju, 1996–1997 m. buvo Anykščių seniūnijos seniūnas. Dirbdamas seniūnijoje, jis ėmėsi iniciatyvos pastatyti paminklą Burbiškio miške, partizanų priesaikos vietoje, Žaliosios rinktinės partizanų rinktinės vado Kazio Tylos ir jo bendražygių atminimui įamžinti.

A. Mieželis buvo visuomenininkas, dalyvavo Anykščių krašto kultūros veikloje. Nuo 1978 m. buvo pirmasis tradicinių švenčių „Bėk, bėk, žirgeli!“ Niūronyse vedėjas. Kalėdų ir Naujųjų Metų laikotarpiu jis įsikūnydavo į Senio Šalčio vaidmenį šventiniuose renginiuose Anykščių mokyklose ir darbovietėse. Jis dalyvavo Anykščių centrinės, viešosios, L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos, Lietuvos kraštotyros draugijos Anykščių skyriaus veikloje, dirbo Jono Biliūno memorialinėje sodyboje-muziejuje, rinko kraštotyros žinias ir rašė straipsnius apie Anykščių krašto kultūros veikėjus, aštriai oponavo su politiniais priešininkais.

Atkūrus Lietuvos valstybingumą, A. Mieželis rūpinosi Nepriklausomos Lietuvos justicijos generolo Kariuomenės teismo pirmininko savo dėdės Vlado Mieželio (1894–1986) atminimo įamžinimu Zarasų kraštotyros muziejaus ir Daugailių miestelio ekspozicijose, atminimo koplytstulpio V. Mieželiui statyba jo gimtinėje Jakštuose (1994 m.). Jis rūpinosi ir Nepriklausomos Lietuvos leitenanto Antano Bulotos, savo žmonos brolio, atminimo įamžinimu: administravo kasmet gabiausiems Anykščių Antano Vienuolio gimnazijos, progimnazijos abiturientams skiriamą Antano Bulotos premiją, organizavo paminklo A. Bulotai statybą Debeikių kapinėse.

Laisvalaikiu daug skaitė, domėjosi Lietuvos istorija ir kultūra, mėgo poeziją, jaunystėje rašė eiles.

Susituokė 1948 m. birželio 14 d. Skapiškyje (Kupiškio r.), žmona Janina Bulotaitė-Drobelienė (1928–1983) iš Vajėšių – mokytoja. Vaikai: Paulius Drobelis (g. 1949 m.), Eugenijus Drobelis (g. 1954 m.) – mokslininkas ornitologas, tarnautojas, ir Virginija Drobelytė (g. 1955 m.) – pedagogė, valstybės tarnautoja. Marti (sūnaus Eugenijaus žmona) Ona Navikaitė-Drobelienė (g. 1957 m.) – etnografė ir kultūros  organizatorė.

Mirė 2014 m. spalio 31 d. Palaidotas Anykščių senosiose kapinėse šeimos kape. Kapą ženklina ąžuolinis stogastulpis su jame išskobtu Švč. Mergelės Marijos bareljefu ir įrašu metalinėje lentelėje: "Janina Drobelienė / 1928.07.15–1983.04.19 / Antanas Mieželis / 1925.01.31–2014.10.31".