Motiejus GULBINAS
  Gimimo data: 1837-00-00
Gimimo vietovė: (Josvainių parapija, Kėdainių r.)

Trumpai:
Kunigas, bažnyčių statytojas, tremtinys

2022-09-17   |   Spausdinti

Baigė Kėdainių gimnaziją. 1858–1862 m. studijavo Žemaičių vyskupijos kunigų seminarijoje Varniuose (Telšių r.).

1862 m. vasarį M. Gulbinas buvo įšventintas kunigu.

Atvykęs 1862 m. kovą, 1862–1863 m. M. Gulbinas buvo Debeikių (Anykščių r.) Šv. Jono Krikštytojo parapijos vikaras, talkino klebonui Stanislovui Gricevičiui. Perkeltas 1863 m. spalį, 1863–1864 m. jis tarnavo Svėdasų (Anykščių r.) Šv. arkangelo Mykolo parapijos vikaru, talkino klebonui Kanutui Saurimavičiui.

Perkeltas 1864 m. gruodį, 1864–1866 m. M. Gulbinas tarnavo vikaru Kamajuose (Rokiškio r.). Ten jis patyrė carinės Rusijos valdžios represijas. Už tai, kad prieš porą metų Debeikiuose matė per miestelį praėjusius sukilėlius ir apie tai valdžiai nepranešė, kunigas 1865 m. buvo įtartas politiniu nepatikimumu ir išvežtas į Vilnių kvosti Politinių bylų komisijai. Ši skyrė M. Gulbinui 200 rublių baudos ir jį paleido, byla buvo nutraukta.

1866–1874 m. M. Gulbinas buvo Vyžuonų (Utenos  r.) parapijos vikaras.

1874–1878 m. jis tarnavo Ragelių (Rokiškio r.) Švč. Mergelės Marijos bažnyčios kuratu. Jam buvo pavesta padidinti Ragelių bažnyčią, tačiau po 1863 m. sukilimo carinės Rusijos valdžia uždraudė statyti Lietuvoje naujas bažnyčias. Pasitaręs su Žemaičių vyskupu, M. Gulbinas iš Kauno gubernatoriaus 1874 m. vasarį gavo leidimą remontuoti Ragelių bažnyčią.

Jo rūpesčiu nedelsiant buvo privežta akmenų, šalia senosios bažnytėlės išmūryti didesni pamatai, senasis pastatas padalintas į tris dalis ir po dalį perkeltas ant naujų pamatų. Prailginus bažnyčią naujais rastais ir ją paaukštinus, buvo išlenktos lubos, toks Ragelių bažnyčios perstatymas buvo baigtas 1875 m. liepą.

1878–1894 m. M. Gulbinas buvo Žemaitkiemio (Ukmergės r.) Šv. Kazimiero bažnyčios klebonas.

Jam tarnaujant Žemaitkiemyje, 1892 m. sudegė Žemaitkiemio bažnyčia ir klebonija. M. Gulbino rūpesčiu buvo parengtas naujos mūrinės bažnyčios statybos projektas, bet carinės Rusijos valdžia neleido naujos statyti.

Pasklidus žiniai, kad valdžia ketina likviduoti katalikų parapiją ir ruošiasi Žemaitkiemyje statyti stačiatikių cerkvę, 1893 m. pavasarį M. Gulbinas skubiai organizavo naujos bažnyčios statybą: atgabeno į Žemaitkiemį išardytos senosios Želvos (Ukmergės r.) bažnyčios medžiagas ir per vieną dieną surentė laikinuosius maldos namus, jau vakare tą bažnyčią pašventino.

Naująją bažnyčią valdžios atstovai ketino sudeginti, bet tikintieji ją apgynė. Tačiau už tokį savivaliavimą M. Gulbinas 1893 m. gegužės 27 d. buvo suimtas ir trejiems metams ištremtas į Kalugos guberniją (Rusija), ten praleido 1893–1896 m., nubausti ir bažnyčią statę ūkininkai – du iš jų buvo ištremti dvejiems metams.

Grįžęs į Lietuvą, 1896–1899 m. M. Gulbinas buvo Alizavos (Kupiškio r.) Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios kuratas, Kupiškio parapijos kunigas filialistas.

1899–1901 m. M. Gulbinas buvo altarista Kurtuvėnuose (Šiaulių r.), 1901–1905 m. tarnavo Upynos (Telšių r.) Šv. Jono Labdario bažnyčios kuratu, buvo Luokės parapijos kunigas filialistas.

1905–1915 m. jis buvo Milašaičių (Raseinių r.) Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčios kuratas, Betygalos parapijos kunigas filialistas.

1912 m. vasarį Milašaičiuose M. Gulbinas paminėjo kunigystės 50-metį, buvo kunigas jubiliatas.

Mirė 1915 m. Milašaičiuose (Raseinių r.).