Marija KALVAITIENĖ
  Kitos pavardės, slapyvardžiai: Pilkaitė
Gimimo data: 1948-01-08
Gimimo vietovė: Trakinių k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Gydytoja terapeutė, kariškė, visuomenininkė

2017-02-05   |   Spausdinti

Tėvai: Juozapas Pilka (1900–1979) – žemdirbys ūkininkas, turėjęs 30 hektarų žemės, 1948–1958 m. tremtinys Krasnojarsko krašte, ir Adelė Raupelytė-Pilkienė (1902–1958) iš Klabinių (Molėtų r.) – žemdirbė ūkininkė, giedotoja, 1948–1958 m. tremtinė Krasnojarsko krašte. Buvo jauniausia šešių vaikų šeimoje. Brolis ir seserys: Angelė Pilkaitė (g. 1938 m.) – 1948–1958 m. tremtinė Krasnojarsko krašte, Rimantas Pilka (1940–1964) – 1948–1958 m. tremtinys Krasnojarsko krašte, Vitalija Pilkaitė (g. 1942 m.) – 1948–1958 m. tremtinė Krasnojarsko krašte, Bronislava Pilkaitė (g. 1945 m.) – 1948–1958 m. tremtinė Krasnojarsko krašte ir Genovaitė Pilkaitė (g. 1946 m.) – 1948–1958 m. tremtinė Krasnojarsko krašte. Dėdė (tėvo brolis) Steponas Pilka (1917–1994) – kunigas.

Visą šeimą su šešiais vaikais 1948 m. gegužės 22 d. tremiant į Manos rajoną Krasnojarsko krašte (Sibiras, Rusija), pakeliui buvo atskirta nuo šeimos ir palikta Lietuvoje. Kūdikystėje ir vaikystėje augo, slapstoma giminių, taip išvengė tremties. Užaugo globojama tetos ir dėdės kunigo S. Pilkos.

1964 m. baigė Raudonės (Jurbarko r.) vidurinę mokyklą. 1966–1970 m. studijavo Kauno medicinos institute, 1970–1972 m. studijas baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, įgijo vidaus ligų gydytojos išsilavinimą.

1972–1976 m. M. Kalvaitienė dirbo Trakų rajono centrinėje ligoninėje vidaus ligų gydytoja.

1976–1999 m. ji gyveno Dūkšte (Ignalinos r.) ir 1976–1991 m. dirbo Ignalinos rajone gydytoja: buvo Dūkšto 1-osios ligoninės vidaus ligų gydytoja, Ignalinos rajono centrinės ligoninės Terapinio skyriaus vedėja.

1988–1990 m. M. Kalvaitienė aktyviai dalyvavo Lietuvos Atgimimo veikloje, buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Ignalinos rajono tarybos pirmininkė, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo narė. 1989 m. ji pradėjo leisti ir pati redagavo Sąjūdžio laikraštį "Lietuvos pakrašty", inicijavo dešiniosios pakraipos politinės  partijos kūrimąsi Ignalinos krašte. 1990 m. jos iniciatyva Dūkšto miestelio centre buvo pastatytas betoninis miestelio kryžius.

Nuo 1990 m. M. Kalvaitienė buvo Lietuvos krašto apsaugos savanorė, dalyvavo kuriant Lietuvos kariuomenę, kūrė savanorių pasienio karių dalinius. Nuo 1991 m. gruodžio 9 d. ji tarnavo Krašto aspaugos atskirajame Ignalinos atominės elektrinės apsaugos batalione, buvo medicinos tarnybos viršininkė. Tarnybą ji baigė 1996 m. sausio 13 d., kai buvo išleista į atsargą kapitonės kariniu laipsniu.

1992 m. rugpjūtį M. Kalvaitienės iniciatyva Dūkšte buvo atidaryti pirmieji Ignalinos rajone senelių globos namai. 1996–1999 m. ji dirbo Dūkšto globos namų vedėja gydytoja.

1996 m. ji dalyvavo Lietuvos Respublikos 1996–2000 m. kadencijos Seimo rinkimuose kaip Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) kandidatė Ignalinos-Švenčionių rinkimų apygardoje ir šios partijos  sąraše, bet nebuvo išrinkta.

1999 m. M. Kalvaitienė persikėlė į gimtinę, kur Trakiniuose atgavo savo giminės žemę ir atkūrė sovietmečiu sunaikintą Pilkų giminės sodybą. Jos sodyboje nuo 2010 m. kasmet pirmąjį rugsėjo savaitgalį rengiamas tradicinis nacionalinis Tėvynę mylinčių žmonių sambūris "Trakinių partizanai", ji prižiūri senąsias Trakinių kaimo kapines ir jose įrengtus laisvės gynėjų memorialus.

M. Kalvaitienė yra Lietuvos šaulių sąjungos narė, ne rikiuotės šaulė, Ukmergės Trečiojo amžiaus universiteto klausytoja.

Jos kilmė, gyvenimas ir veikla pristatoma Anelės Vaidakavičiūtės-Šlaitienės-Pečkaitienės sudarytame rinkinyje "Išėję, bet nepamiršti : trakiniečiai ir Stasys Yla" (2016 m.).

Laisvalaikiu domisi politika, pasaulio įvykiais.

Ištekėjo 1970 m., vyras Povilas Kalvaitis – kariškis. Vaikai: Rokas Kalvaitis ir Lukas Kalvaitis – kariškis.