1908 m. baigė Žemaičių kunigų seminariją Kaune.

1908 m. gegužės 10 d. P. Mirskis buvo įšventintas kunigu.

1908–1915 m. P. Mirskis tarnavo vikaru Kamajuose (Rokiškio r.), Smilgiuose (Panevėžio r.), buvo Spitrėnų (Utenos r.) Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės bažnyčios kuratas.

Pirmojo pasaulinio karo metais jis buvo pasitraukęs į Rusiją, gyveno Smolenske.

1918 m. grįžęs į Lietuvą, 1918–1920 m. P. Mirskis buvo Andrioniškio (Anykščių r.) bažnyčios kuratas, Anykščių parapijos kunigas filialistas. Atvykęs į Andrioniškį, jis ėmėsi iniciatyvos kurti prie bažnyčios parką: užtvenkė Griežos upelį ir įrengė tvenkinį, pradėjo tiesti takelius pasivaikščiojimams. Jis rengėsi atnaujinti bažnyčią ir statyti naują kleboniją, bet, šių darbų nebaigė, nes buvo perkeltas į kitą parapiją. 1919 m. pavasarį, vengdamas bolševikų valdžios represijų, jis buvo palikęs Andrioniškį ir slapstėsi, tuo metu dvasininko pareigas už jį atliko kunigas Jonas Baltušis.

1920–1926 m. P. Mirskis tarnavo Veprių (Ukmergės r.) Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus Karalienės parapijos klebonu. Jo rūpesčiu per Pirmąjį pasaulinį karą nukentėję Veprių Kalvarijų koplyčių paveikslai – bolševikų sušaudyti – 1923 m. buvo pakeisti naujais. 1924–1926 m. jis ėjo ir 1924 m. įsteigtos Veprių žemesniosios žemės ūkio mokyklos kapeliono bei tikybos mokytojo pareigas.

1926–1932 m. jis buvo Pagirių (Kėdainių r.) Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapijos klebonas, rūpinosi vietinių visuomeninių ir patriotinių organizacijų veikla.

Perkeltas 1932 m. birželį, 1932–1940 m. jis buvo Pakapės (Šiaulių r.) Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas. Perkeltas 1940 m. kovą, 1940 m. kovo–gruodžio mėnesiais jis buvo Šaukoto (Radviliškio r.) Švč. Trejybės parapijos klebonas.

Antrojo pasaulinio karo metais jis tarnavo Skarulių (Jonavos r.) Šv. Onos parapijos klebonu.

1944 m. vasarą, artėjant karo frontui, ieškodamas ramesnės vietos, P. Mirskis buvo laikinai persikėlęs į Veprių (Ukmergės r.) Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus Karalienės parapiją, kur pavadavo iš tarnybos vietos pabėgusį dvasininką. Per kariuomenių susišaudymą Vepriuose jis drąsino išsigandusius parapijiečius, bet buvo sunkiai sužeistas ir išgabentas į Bagaslaviškio karo ligoninę. 

Mirė 1944 m. liepos 18 d. Bagaslaviškyje (Širvintų r.) operuojamas karo ligoninėje po skeveldrinio sužalojimo. Palaidotas Bagaslaviškio bažnyčios šventoriuje. Jo ir greta palaidoto kunigo Simono Bistrajo kapus ženklina bendras paminklas – betoninė Švč. Mergelės Marijos statula, kapavietę dengia šlifuota pilko akmens plokštė su iškaltu įrašu: "Kun. / Simonas / Bistrajis / 1874–1937 / Kun. / Pranas / Mirskis / 1878–1944".