Tėvai: Pranciškus Sedleckis ir Petronėlė Burbaitė-Sedleckienė – dvarininkai bajorai.

1831 m. sausio 20 d. Sedos bažnyčioje jį pakrikštijo kunigas Vincentas Vainavičius, krikštatėviai buvo kilmingieji Izidorius Dapševičius ir Uršulė Vajėgienė, Aloyzo Vajėgos žmona.

1850–1855 m. studijavo Žemaičių vyskupijos kunigų seminarijoje Varniuose (Telšių r.).

1855 m. pradžioje I. Sedleckis buvo įšventintas kunigu.

Nuvykęs 1855 m. vasario pabaigoje, 1855–1856 m. jis tarnavo Sedos parapijoje vikaru, kol 1856 m. liepos pabaigoje buvo perkeltas į kitą parapiją

Atvykęs 1858 m. balandžio viduryje, 1858–1859 m. I. Sedleckis buvo Kavarsko (Anykščių r.) Šv. Jono Krikštytojo parapijos vikaras, talkino klebonui Aleksandrui Jacevičiui. 1859 m. balandžio viduryje jis buvo perkeltas į kitą parapiją.

Nuo 1862 m. vasario iki gyvenimo pabaigos I. Sedleckis gyveno ir tarnavo Panevėžyje.

1862–1863 m. jis buvo Panevėžio Šv. Petro ir Povilo parapijos vikaras, 1863–1866 m. – šios parapijos administratorius. Nuo 1866 m. birželio iki gyvenimo pabaigos jis buvo Panevėžio Šv. Petro ir Povilo parapijos klebonas.

Numalšinus 1863 m. sukilimą, dvasininkas buvo kaltinamas ryšiais su sukilėliais – aprūpinęs juos maistu. Už tai jis buvo suimtas ir kalinamas Panevėžyje, bet paskui paleistas ir perduotas policijos priežiūrai.

Mirė 1868 m. gruodžio 24 d. Panevėžyje. Buvo palaidotas Panevėžio senosiose Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos kapinėse prie kitų kunigų, kapas neišlikęs.