Petras MISEVIČIUS
  Kitos pavardės, slapyvardžiai: Micevičius, Misiūnas
Gimimo data: 1893-02-22
Gimimo vietovė: Pasvalys

Trumpai:
Pedagogas lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas, vadovas, politinis kalinys

2019-08-02   |   Spausdinti

Gimimo data pagal naująjį kalendorių – 1893 m. kovo 7 d.

Tėvai: Antanas Misevičius ir Ona Boikaitė-Misevičienė – valstiečiai.

1893 m. vasario 25 d. Pasvalio bažnyčioje jį pakrikštijo jos vikaras Jonas Banevičius, krikštatėviai buvo  valstiečiai Juozapas Ubavičius ir Veronika Likienė, Ignoto Liko žmona.

1913 m. baigė Panevėžio mokytojų seminariją.

Apie 1920 m. P. Misevičius dirbo Panevėžio srities vartotojų bendrovių sąjungoje buhalteriu ir raštvedžiu.

Paskirtas 1921 m. vasarį, 1921 m. vasario–spalio mėnesiais P. Micevičius dirbo Raguvos (Panevėžio r.) vidurinės mokyklos direktoriumi.

Gyvendamas Raguvoje, jis buvo išrinktas į Raguvos valsčiaus tarybą.

1921–1922 m. P. Misevičius trumpai dirbo mokytoju Veiveriuose (Prienų r.), 1922–1928 m. – Sedos (Mažeikių r.) vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju, 1922–1925 m. buvo šios mokyklos direktorius.

1928–1934 m. jis buvo Užpalių (Utenos r.) vidurinės mokyklos direktorius.

Atvykęs 1934 m. pavasarį į Anykščius, 1934 m. kovo–rugpjūčio mėnesiais P. Misevičius dirbo Anykščių vidurinės mokyklos direktoriumi, buvo šios mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas.

Išvykęs 1934 m. rudenį, 1934–1935 m. jis dirbo Ramygalos (Panevėžio r.) vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju, 1935–1941 m. buvo Ramygalos vidurinės mokyklos direktorius.

1939 m. jis oficialiai pasikeitė savo pavardę iš Misevičiaus į Misiūno.

P. Misevičius paskelbė straipsnių lietuvių kalbos rašybos, suaugusiųjų švietimo, bibliotekininkystės organizavimo klausimais "Švietimo darbe", "Draugijoje" ir kituose leidiniuose.

Buvo vedęs, žmona Teofilė Karosaitė-Misiūnienė (1894–1961) – tremtinė. Sūnus Rimvydas Urbanas Misiūnas (1923–1942) – tremtinys, miręs tremtyje.

1941 m. birželio 14 d. Ramygaloje Misiūnų šeima patyrė sovietines represijas. P. Misiūnas buvo suimtas ir išgabentas į Sibirą, įkalintas Rešotų lageryje (Žemutinio Ingašo r., Krasnojarsko kr. Rusija).

Ypatingasis pasitarimas 1943 m. sausio 30 d. jį nuteisė 10 metų kalėti.

Mirė apie 1943 m. Rešotų lageryje (Žemutinio Ingašo r., Krasnojarsko kr., Rusija).

P. Misiūno šeima – žmona su sūnumi – 1941 m. birželį buvo išgabenta į tremtį Altajaus krašte (Rusija), 1942 m. perkelta į Trofimovską (Bulūno r., Jakutija, Rusija). Sūnui ten mirus, T. Misiūnienė vėliau gyveno Jakutske, iš kur 1947 m. gruodį pabėgo ir  nelegaliai grįžo į Lietuvą.