Gimimo data kitų šaltinių duomenimis – 1892 m. vasario 2 d.

Tėvai: Antanas Ciunis (1872–1929) ir Agota Bernatavičiūtė-Ciunienė (1871–1944). Brolis ir seserys: Petras Ciunis (1898–1979) – kariškis, Elena Ciunytė-Jokubaitienė (1900–1981), Malvina Ciunytė-Montvilienė (1902–1979).

Iki Pirmojo pasaulinio karo P. Ciunytė dirbo Trakų apskrities lietuviškose kaimų mokyklose mokytoja.

Nuo 1920 m. P. Kinertienė dirbo Rakaučiznos (Ukmergės r.) pradžios mokykloje mokytoja, buvo šios mokyklos vedėja. 1926 m. gegužės 20 d. ji buvo atleista iš tarnybos kaip neturinti nustatyto mokslo cenzo. Tačiau tų pačių metų rudenį ji dar metams palikta dirbti Rakaučiznos mokyklos vedėja su sąlyga, kad per tą laiką įgis įstatymu numatytą mokslo cenzą. 1927 m. rugpjūčio 1 d. kaip neįgijusi mokslo cenzo iš mokyklos vedėjos pareigų ji buvo atleista, bet ten pat dirbo dar metus.

1928 m. rugpjūčio 1 d. P. Kinertienė dar kartą buvo atleista iš Rakaučiznos pradžios mokyklos vedėjos pareigų ir gavo teisę metus dirbti laisvai samdoma mokytoja su sąlyga, kad iki 1929 m. rudens įgis mokslo cenzą. Su tokia sąlyga nesutikusi mokytoja buvo perkelta į kitą mokyklą.

Paskirta 1928 m. rugsėjo 1 d., tų metų rugsėjį P. Kinertienė dirbo Svirnų (Anykščių r.) pradžios mokyklos mokytoja, buvo šios mokyklos vedėja.

1928 m. spalio 1 d. perkelta jos pačios prašymu, 1928–1929 m. ji dirbo Butkūnėlių (Ukmergės r.) pradžios mokyklos vedėja, kol 1929 m. rugpjūčio 1 d. iš šių pareigų atleista kaip neįgijusi nustatyto mokslo cenzo. Jai pasiūlyta dirbti dar metus šioje mokykloje mokytoja ir per tą laiką įgyti privalomą išsilavinimą.

1929 m. rugsėjo 1 d., jai pačiai prašant., P. Kinertienė perkelta į Želvos (Ukmergės r.) pradžios mokyklą ir 1929–1930 m. dirbo mokytoja. 1930 m. liepos 1 d. ji buvo atleista iš tarnybos kaip neturinti tinkamo išsilavinimo.

Kiek laiko negavusi pedagoginio darbo, 1931 m. sausio 6 d. ji pusei metų buvo paskirta Budrių (Anykščių r.) pradžios mokyklos mokytoja su sąlyga, kad iki 1931 m. liepos 1 d. įgis išsilavinimą. Iki to laiko mokslo cenzo neturėjusi P. Kinertienė 1931 m. liepos 1 d. iš pedagoginės tarnybos buvo atleista.

1937 m. rugsėjį–gruodį ji trumpai dirbo Kernaviškių (Širvintų r.) pradžios mokyklos Perelozų kaimo komplekte mokytoja.

Iki 1940 m. P. Kinertienė gyveno ir dirbo šeimos ūkyje netoli Želvos (Ukmergės r.), nuo 1940 m. persikėlė ir iki gyvenimo pabaigos gyveno Ukmergėje. 1948 m. ištrėmus vyrą, ji slapstydamasi išvengė tremties, paskui padėjo ištremtiems ir kalinamiems artimiesiems.

Iki santuokos gimė sūnus Juozas Glebus (1907–?) – emigrantas JAV.

Ištekėjo apie 1920 m., vyras Antanas Kinertas (1889–1977) – žemdirbys ūkininkas, 1948–1956 m. tremtinys Igarkoje. Vaikai: Marija Kinertaitė-Laugalienė (1922–2011) – pedagogė, laisvės gynėja partizanų ryšininkė, 1949–1956 m. politinė kalinė ir tremtinė, publicistė memuaristė, ir Bronius Kinertas (1924–1997).

Mirė 1973 m. vasario 24 d. Ukmergėje. Palaidota Ukmergės Vaižganto kapinėse (4 kvartalas, 128 kapavietė) šeimos kape prie tėvų. Kapą ženklina pilko akmens kryžius, jo postamente įtaisytoje juodo šlifuoto akmens lentelėje iškalta: "A+A / Antanas Agota / Ciuniai / Petronėlė Antanas / Kinertai".