Feliksas NAVICKAS
  Gimimo data: 1922-11-05
Gimimo vietovė: Lobų k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Dailininkas scenografas

2021-11-04   |   Spausdinti

Tėvai: Vladislovas Navickas (1891–1954) ir Elena Navickienė (1900–1982). Brolis Konstantinas Navickas (1917–2006).

1953 m. baigė studijas Vilniaus dailės instituto Tapybos fakulteto teatro dekoracijų studijoje (vadovas doc. V. Palaima), įgijo dailininko scenografo išsilavinimą.

1953–1957 m. F. Navickas dirbo Lietuvos operos ir baleto teatro dekoracijų dirbtuvių meniniu vadovu.

1958–1959 m. jis buvo Kauno muzikinio teatro dailininkas, 1959–1968 m. dirbo Kauno dramos teatro vyriausiuoju dailininku. 1968–1979 m. jis buvo laisvas menininkas.

1979–1983 m. F. Navickas buvo Lietuvos operos ir baleto teatro vyriausiasis dailininkas.

Nuo 1984 m. F. Navickas kūrė pagal sutartis.

F. Navickas sukūrė per 90 scenografijos darbų operos ir dramos spektakliams. Žymiausi jo darbai – scenografijos Operos ir baleto teatre: Ruggero Leoncavallo "Pajacai" (1954 m.), Vytauto Paltanavičiaus "Kryžkelėje" (1967 m.), Gaetano Donizetti "Liučija di Lamermur" (1970 m., rodyta iki 2002 m.), Vytauto Klovos "Pilėnai" (1972 m.), Kauno dramos teatre: Vitolio Baumilo opera "Paskenduolė" pagal Antano Vienuolio apsakymą (1958 m.), Justino Marcinkevičiaus "Dvidešimtas pavasaris" (1958 m.), Kazio Binkio "Generalinė repeticija" (1959 m.), Antono Čechovo "Trys seserys" (1960 m.), Federico Garcia Lorcos "Bernardo Albos namai" (1964 m.), Lietuvos dramos teatre: Justino Marcinkevičiaus "Mindaugas" (1969 m.) ir "Katedra" (1971 m.), Henriko Ibseno "Laukinė antis" (1973 m.), Anatolijaus Ostrovskio "Kiekvienam gudruoliui pakanka kvailumo" (1984 m.), Maksimo Gorkio "Vasarotojai" (1986 m.), Sverdlovsko (Rusija) dramos teatre – Justino Marcinkevičiaus "Mindaugas" (1972 m.). 

F. Navickas buvo Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo 1955 m. jis dalyvavo parodose, buvo daugelio festivalių ir parodų laureatas.

F. Navickas pirmasis iš Lietuvos scenografų dar XX a. 8 dešimtmetyje reprezentavo Lietuvos teatro dailę geriausiuose pasaulio leidiniuose. Jo sukurti Kazio Binkio spektaklio "Generalinė repeticija" scenografijos eskizai buvo įrašyti į Pasaulio geriausių scenografijos dešimtmečio laimėjimų leidinį-katalogą (Paryžius, 1962 m.), Jono Avyžiaus "Sūkuryje" – į kito dešimtmečio analogišką leidinį (Briuselis, 1974 m.).

Jo darbams būdingas dekoratyvumas, konstruktyvi ir kompaktiška kompozicija, puikus teatro ženklų kalbos pažinimas, preciziškumas, begalinis formų muzikalumas. Jo kūriniai saugomi daugelyje muziejų.

Dailininkas parašė ir išleido knygą "Scenografija" (2002 m.).

F. Navickui suteiktas Lietuvos SSR nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas (1965 m.).

Vedė 1951 m., žmona  Ona Serbentaitė-Navickienė (1924–1999) – dailėtyrininkė. Liko našlys. Vaikai: Gražina Navickaitė-Šaulienė (g. 1948 m.) – gydytoja homeopatė, visuomenininkė, Arvydas Navickas (g. 1956 m.) – ekonomistas.

Mirė 2018 m. gruodžio 21 d. Klein Korise (Brandenburgo žemė, Vokietija). Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse (2 sektorius, 56 kapas). Kapą ženklina pilkai rausvo akmens paminklinė stela su iškaltu įrašu: "Feliksas Navickas / 1922–2018 / Elena Navickienė / 1900–1982 / Vladas Navickas / 1891–1954 / Konstantinas Navickas / 1917–2006".