Nuo 1912 m. A. Volodkaitė, tetos mokytojos Felicijos Volodkaitės paskatinta, pradėjo dirbti mokytoja, pirmiausiai mokydama vaikus lietuvių kalbos.

1913 m. ji mokėsi Ingenbolio (Ingenbohl, Šveicarija) Šv. Kryžiaus vienuolyno mokykloje, ten susipažino su vienuolėmis kryžietėmis.

Grįžusi į Lietuvą. A. Volodkaitė dirbo mokytoja Panevėžio krašto mokyklose: 1913–1914 m. – Maženiuose, 1914–1915 m. – Molainiuose, 1915–1922 m. – Panevėžio gimnazijoje, kur 1919–1922 m. dirbo kartu su Gabriele Petkevičaite-Bite.

1922 m. spalį Kazimierai Maliauskaitei suorganizavus Šv. Kryžiaus vienuolyno pradžios mokyklos steigimą Anykščiuose, A. Volodkaitė buvo viena pirmųjų šios mokyklos (Anykščių pradžios mokykla Nr. 2) mokytojų. 1922–1939 m. ji gyveno ir dirbo Anykščiuose, ne tik mokydama vaikus, bet ir ruošdama juos Pirmajai Išpažinčiai ir Pirmajai Komunijai, organizuodama religines šventes ir procesijas.

Paskirta apie 1926 m., 1926–1928 m. A. Volodkaitė buvo Anykščių pradžios mokyklos Nr. 2 vedėja, bet vienuolyno iniciatyva iš šių pareigų kaip pasaulietė buvo atleista. Ji liko toliau dirbti mokytoja, kol vienuolyno išlaikomos mokyklos veikla 1939 m. nutrūko.

1939 m. persikėlusi į Panevėžį, pokario metais A. Volodkaitė dirbo Panevėžio mergaičių gimnazijoje mokytoja.

Senatvę ji praleido Panevėžyje neoficialioje seserų vienuolių bendruomenėje.

1987 m. A. Volodkaitė parašė prisiminimus apie Anykščių vienuolyno mokyklos veiklą, jie saugomi A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuje.

Mirė 1988 m. Panevėžyje. Palaidota Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinėse Volodkų šeimos kape.