Tėvai: Vladislovas Purlys (1893–?) iš Mikoliškio (Ukmergės r.) ir Bronislava Stukaitė-Purlienė (1909–2000) iš Pašvenčio – žemdirbiai ūkininkai. Brolis Evaldas Purlys (g. 1941 m.) – architektas.

1955–1967 m. mokėsi Vilniaus M. K. Čiurlionio vidurinėje meno mokykloje choro dirigavimo pas dėstytoją A. Jozėną. 1967–1971 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje doc. N. Kazakauskienės klasėje choro dirigavimą, įgijo chorvedžio išsilavinimą.

Mokydamasis ir studijuodamas Vilniuje, G. Purlys 1965–1967 m. dirbo Respublikinių profsąjungų kultūros rūmų mišriojo choro "Tauras" ir Statybininkų kultūros rūmų mišriojo choro chormeisteriu ir koncertmeisteriu. 1970–1972 m. jis buvo Vilniaus statybininkų kultūros rūmų moterų choro "Eglė" ir Lietuvos aklųjų draugijos kamerinio choro chormeisteris. 1971–1972 m. dirbo Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Muzikos katedros choro dirigavimo dėstytoju.

Nuo 1972 m. iki gyvenimo pabaigos G. Purlys gyveno ir dirbo Klaipėdoje. 1972–1973 m. jis buvo Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų choro dirigavimo dėstytojas, 1973–1985 m. – vyresnysis dėstytojas, 1985–1992 m. – Chorvedybos katedros docentas. 1976–1980 m. jis taip pat buvo Chorvedybos katedros neakivaizdinio skyriaus studijų vadovas.

1975–1978 m. choro dirigavimo žinias jis gilino Maskvos (Rusija) P. Čaikovskio konservatorijos neakivaizdinėje asistentūroje-stažuotėje prof. K. Pticos klasėje.

Nuo 1992 m. G. Purlys buvo profesorius, 1992–1997 m. – Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Chorvedybos katedros vedėjas, universiteto Senato ir fakulteto tarybos narys.

1979–1989 ir 1992–1993 bei nuo 1997 m. iki gyvenimo pabaigos G. Purlys buvo Klaipėdos universiteto Chorvedybos katedros studentų mišriojo studentų choro vadovas.

Šį chorą jis parengė 1980 ir 1985 m. respublikinėms dainų šventėms, 1981, 1984 ir 1988 m. Baltijos studentų dainų šventėms "Gaudeamus" Rygoje, Taline ir Vilniuje, 1998 m. II Pasaulio lietuvių dainų šventei Vilniuje. Choras nemažai koncertavo Lietuvoje ir užsienyje, surengė J. Tallat Kelpšos, J. Dambrausko, J. Gruodžio, S. Šimkaus ir kitų kompozitorių autorinius koncertus.

1991–1994 m. G. Purlys buvo Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos mišriojo ir merginų chorų vadovas. Jis parengė Th. Dubois oratoriją "Septyni Kristaus žodžiai" ir J. Rutterio kantatą "Magnificat", kurią pirmą kartą atliko Klaipėdoje ir Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje. Šį chorą jis parengė 1992 m. IX S. Šimkaus konkursui, kur pelnė antrąją vietą ir specialų prizą, ir 1994 m. I Pasaulio lietuvių dainų šventei Vilniuje (kartu su A. Purliene).

G. Purlys mokyklose išugdė per 50 chorų dirigentų.

Nuo 2011 m. iki gyvenimo pabaigos jis dirbo Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos ir Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos vargonų klasių mokytoju.

Greta pedagoginio darbo G. Purlys vadovavo ir mėgėjų chorams.

1972–1999 m. jis buvo Kretingos rajkoopsąjungos (vėliau – kultūros rūmų) mišriojo choro "Gintaras" meno vadovas ir dirigentas. Chorą nuo 1975 m. jis parengė visoms respublikinėms dainų šventėms, 1990 m. Lietuvos tautinei dainų šventei, 1994 m. I ir 1998 m. II Pasaulio lietuvių dainų šventėms Vilniuje, dalyvavo 1997 m. II Baltijos ir Šiaurės šalių chorų festivalyje Gotlande (Švedija), daug koncertų surengė Lietuvos miestuose ir miesteliuose, koncertavo Rumunijoje (1975 m.), Bulgarijoje (1981 m.), Lenkijoje (1995 m.), Taline (Estija) ir Maskvoje (Rusija), padarė įrašų Lietuvos radijui ir televizijai. Choras tapo 1981 m. V Stasio Šimkaus konkurso Klaipėdoje laureatu, pelnė pirmąsias vietas 1986 ir 1988 m. J. Naujalio konkursuose Raudondvaryje ir 1987 m. respublikiniame konkurse "Dainuoja darbo Lietuva". "Gintaro" koncertų programose buvo keli šimtai šiuolaikinių ir užsienio klasikų kūrinių.

Nuo 1999 m. iki gyvenimo pabaigos jis buvo Kretingos kamerinio choro vadovas.

1976 m. G. Purlys Klaipėdos jūrų prekybos uosto kultūros rūmuose subūrė mišrųjį vokalinį ansamblį ir respublikiniame "Sidabrinių balsų" konkurse Palangoje (1976 m.) su juo pelnė laureato vardą.

Nuo 1979 m. jis buvo Klaipėdos mokytojų namų mišriojo choro vadovas. Choras buvo 1979 m. IV S. Šimkaus konkurso laureatas ir prizininkas, 1980 m. respublikinės dainų šventės konkurso prizininkas.

Nuo 1980 m. G. Purlys kartu su R. Songaila vadovavo Klaipėdos medvilnės gamybinio susivienijimo "Trinyčiai" moterų chorui. Choras tapo 1981 m. V Stasio Šimkaus konkurso laureatu, surengė nemažai koncertų.

1982–1989 m. jis buvo Klaipėdos dujofikacijos valdybos mišriojo choro ir vokalinių ansamblių vadovas. Chorą parengė 1985 m. respublikinei dainų šventei.

Nuo 1988 m. jis kiek laiko vadovavo nedidelei dainininkų grupei "Atgaja", kuri propagavo religinę muziką ir daug kartų giedojo Žemaitijos bažnyčiose, Vilniaus Arkikatedroje, dainavo Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre Vilniuje.

Nuvykęs į JAV, 1989–1991 m. Klivlende (Cleveland, Ohajo valstija) G. Purlys vadovavo lietuvių tautinio meno M. K. Čiurlionio ansambliui, su kuriuo koncertavo Klivlende, Čikagoje, Detroite, Vašingtone, Filadelfijoje, Niujorke ir kitur. Klivlende jis surengė ansamblio 50-mečio jubiliejinį koncertą. Ansamblis, atvykęs į Lietuvą, koncertus surengė Kretingoje, Panevėžyje, Kaune, Klaipėdoje ir Vilniuje.

Gyvendamas užsienyje, G. Purlys buvo 1991 m. 7-osios JAV ir Kanados lietuvių dainų šventės dirigentas Čikagoje.

1985–1997 m. G. Purlys buvo Plungės kultūros namų kamerinio choro vadovas. Choras koncertavo Žemaitijos miestuose, giedojo bažnyčiose ir Rygos Šv. Petro katedroje, dalyvavo 1994 m. I Pasaulio lietuvių dainų šventėje Vilniuje. Kelis kartus su kameriniais orkestrais atliko A. Vivaldi kantatą "Gloria" ir W. A. Mozzarto "Karūnavimo mišias". Choras dalyvavo 1997 m. Baltijos ir Šiaurės šalių chorų festivalyje Gotlande (Švedija).

Nuo 1990 m. iki šiol G. Purlys yra Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios didžiojo Sumos choro vadovas ir šios bažnyčios vargonininkas. Choras dalyvavo 1994 m. I Pasaulio lietuvių dainų šventėje Vilniuje ir 1995 m. XX Klaipėdos "Muzikos pavasario" koncertuose – kartu su Plungės kameriniu choru ir uostamiesčio kameriniu orkestru atliko W. A. Mozzarto "Karūnavimo mišias".

G. Purlys buvo Klaipėdos chorinės bendrijos "Aukuras" narys, chorų ir vokalinių ansamblių žiuri narys arba pirmininkas. 1988 m. jis buvo Baltijos konservatorijų jungtinio studentų choro vyriausiasis dirigentas, Klaipėdos miesto, Kretingos, Plungės, Telšių ir Mažeikių rajonų dainų švenčių dirigentas, 1981, 1984 ir 1988 m. Baltijos studentų dainų švenčių "Gaudeamus" Rygoje, Taline ir Vilniuje dirigentas, 1993 m. Lietuvos jaunimo mažosios dainų šventės Vilniuje, 1993 m. jungtinio choro Kryžių kalne netoli Šiaulių, 1994 m. I ir 1998 m. II Pasaulio lietuvių dainų švenčių Vilniuje dirigentas.

G. Purlys taip pat dirbo mokslinį metodinį ir leidybinį darbą. Jis harmonizavo ir aranžavo apie 100 dainų ir giesmių, sudarė dainų rinkinį vidurinių mokyklų mišriesiems chorams "Draugystės žvaigždės" (1985 m.), parengė A. Mikulskio kūrinių trečiąją knygą "Tau, brangi Tėvyne" (1991 m. išleista Čikagoje, JAV), padėjo išleisti A. Mikulskio tautines mišias "Už kenčiančią Lietuvą" (1996 m.) ir pritaikė jas mišriam keturių balsų chorui, sudarė ir redagavo V. Jančio vokalinės muzikos rinkinį "Mano džiaugsmui" (1995 m.), suredagavo ir parengė spaudai K. V. Banaičio 48 harmonizuotas lietuvių liaudies dainas (1998 m.), išleido giesmių rinkinius "Mūsų giesmės. 2" (1998 m.), "Prailgo dienos" (sudarė Zita Kariniauskienė, 2000 m.).

Jo sukurtos "Mišios Marijos Taikos Karalienės garbei" (1996 m.) III J. Naujalio religinės muzikos chorams konkurse (1998 m.) laimėjo pirmąją premiją. Jis taip pat sukūrė keletą dainų chorams, aranžavo Just. Marcinkevičiaus ir G. Savinos dainą "Lietuva", kuri skambėjo dainų šventėse (1990, 1994 m.).

G. Purlys buvo apdovanotas Lietuvos SSR kultūros žymūno ženklu (1982 m.), jam buvo suteiktas Lietuvos SSR nusipelniusio artisto garbės vardas (1983 m.).

Laisvalaikiu dirbdavo kaime, ilsėdavosi vienkiemyje, gamtoje.

Buvo vedęs, žmona Audronė Piekutė-Purlienė (g. 1944 m.) – muzikos pedagogė ir chorvedė. Dukterys Vaiva Purlytė (g. 1971 m.) – muzikė pianistė, muzikos pedagogė ekspertė, ir Živilė Purlytė-Čapienė (g. 1974 m.) – muzikė pianistė, muzikos pedagogė, sūnus Tadas Purlys (g. 1980 m.).

Mirė 2014 m. gegužės 21 d. Klaipėdoje. Palaidotas Klaipėdos Lėbartų kapinėse (10 kvartalas, 20 kapas). Kapą ženklina pilko akmens paminklinė stela su įrašu metalinėmis raidėmis: "Gediminas Purlys / 1948–2014" ir juodame postamente iškalta natų eilute.

G. Purlio biografija publikuojama Boleslovo Zubricko enciklopediniame žinyne "Pasaulio lietuvių chorvedžiai" (1999 m.).

Klaipėdos universiteto leidykla išleido G. Purlio aranžuočių rinktinę merginų chorui "Leisk priartėti" (parengė Judita Kiaulakytė, 2014 m.).