Matas ŠERMUKŠNIS
  Gimimo data: 1902-03-01
Gimimo vietovė: Mogiliovo sritis (Baltarusija)

Trumpai:
Kunigas, politinis kalinys

2018-04-05   |   Spausdinti

Gimimo data pagal naująjį kalendorių – 1902 m. kovo 15 d.

Tėvas Jonas Šermukšnis. Gimė ir augo lietuvių tremtinių, ištremtų į Mogiliovo guberniją (dabar – Baltarusija) už draudžiamų lietuviškų knygų platinimą, šeimoje. 1912 m. grįžo su tėvais iš tremties ir toliau augo Kapčiuškių kaime (Debeikių parapija, Anykščių r.).

Baigė Utenos "Saulės" gimnaziją. 1925–1930 m. studijavo Kauno kunigų seminarijoje ir Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultete, teologijos studijas baigė 4-ojoje Metropolijos kunigų laidoje. Studijų metais tarp bendraamžių garsėjo kaip pokštininkas, buvo linksmuolių klierikų grupės lyderis.

1930 m. birželio 14 d. buvo įšventintas kunigu. Kartu buvo įšventinti Jonas Rimša, Jonas Vizgirda ir kiti kunigai.

1930–1932 m. M. Šermušnis buvo vikaras Raguvoje (Panevėžio r.), 1932 m. kelis mėnesius – vikaras Saločiuose (Pasvalio r.). 1932–1936 m. jis tarnavo Kupiškio vikaru. Kupiškyje jis buvo tretininkas ir vadovavo Kupiškio tretininkų kongregacijai.

1936–1937 m. jis buvo Andrioniškio (Anykščių r.) bažnyčios kuratas, Anykščių parapijos kunigas filialistas, 1937–1944 m. – pirmasis naujos parapijos klebonas. M. Šermukšnio rūpesčiu 1937 m. buvo įkurta Andrioniškio Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapija vietoj iki tol buvusios Anykščių parapijos filijos. Jis buvo penkių kaimo mokyklų tikybos mokytojas.

M. Šermukšnis 1937 m. baigė statyti ir įrengė Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią, kurią 1940 m. konsekravo vyskupas Kazimieras Paltarokas, taip pat pastatė naują kleboniją. Kartu 1939–1940 m. jis administravo ir Inkūnų (Anykščių r.) koplyčią.

Dirbdamas Andrioniškio parapijoje, M. Šermukšnis pasižymėjo veikloje su jaunimu, suaktyvino katalikiškų organizacijų veiklą. Antrajam pasauliniam karui baigiantis, 1944 m. jis organizavo natūrinius mainus tarp ūkininkų ir kareivių, taip susibičiuliavo su sovietinės okupacinės valdžios pareigūnais, bet atsisakė būti verbuojamas ir tapti jų saugumo agentu. Todėl dvasininkas buvo persekiojamas, mėginant jį suimti pabėgo iš Andrioniškio ir nuo 1944 m. rugsėjo slapstėsi Panevėžio marijonų vienuolyne, vyskupo išleistas gydytis.

1945 m. liepą M. Šermukšnis Panevėžyje buvo surastas ir suimtas, septynias savaites kalinamas Utenos kalėjime ir išleistas su sąlyga, kad per atlaidus Anykščiuose paragins laisvės gynėjus nutraukti ginkluotą kovą ir grįžti iš miško. Netesėjęs pažado bendradarbiauti, kunigas buvo priverstas slapstytis svetimomis Adolfo Bausio ir Vaclovo Kriaučiūno pavardėmis, gyveno Skirsnemunėje (Jurbarko r.), paskui Linkuvoje (Pakruojo r.) pas vietinius dvasininkus, tačiau ten buvo išduotas ir saugumo suimtas. 1946 m. jis buvo nuteistas 25 metams nelaisvės ir įkalintas Karagandos (Kazachstanas) lageriuose.

1956 m. peržiūrėjus bylą, jis išleistas į laisvę ir grįžo į Lietuvą. 1956–1957 m. M. Šermukšnis buvo vikaras Joniškėlyje (Pasvalio r.), 1957–1966 m. – Pabiržės (Biržų r.) Švč. Trejybės parapijos klebonas. Atsisakęs parodyti valdžiai krikšto metrikų dokumentus, sovietinės valdžios reikalavimu nuo klebono pareigų jis buvo nušalintas ir kiek laiko buvo altarista Pabiržėje.

1966–1978 m., iki gyvenimo pabaigos, M. Šermukšnis buvo Vaškų (Pasvalio r.) Šv. Juozapo parapijos klebonas.

Amžininkų prisiminimuose kunigas išliko kaip linksmo būdo pasakotojas, taupus, bet dosniai šelpęs jaunimą, klierikus.

Mirė 1978 m. vasario 3 d. Vaškuose (Pasvalio r.). Palaidotas Vaškų bažnyčios šventoriuje. Kapą ženklina paminklas.