Vaclovas Vytautas ŠEŠTOKAS
  Gimimo data: 1931-03-20
Gimimo vietovė: Jononių k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Mokslininkas kelių inžinierius, pedagogas

2015-11-10   |   Spausdinti

Seneliai: Juozapas Juodis (1880–-1952) – žemdirbys, knygnešys, ir Antanina Juodienė (1879–1974) –  žemdirbė. Tėvai: Vladas Šeštokas ir Eugenija Juodytė-Šeštokienė (1909–?).

1944–1950 m. mokėsi Ukmergės berniukų gimnazijoje. 1950–1955 m. baigė studijas Kauno politechnikos institute, įgijo kelių inžinieriaus išsilavinimą.

1955–1960 m. V. V. Šeštokas dirbo Šakiuose, paskui Kaune kelių ir gatvių statybos, eksploatavimo ir projektavimo organizacijose inžinieriumi.

1960–1967 m. V. V. Šeštokas dirbo Kauno politechnikos institute dėstytoju, nuo 1965 m. buvo Miestų statybos katedros docentas. 1967–1969 m. jis dėstė šio instituto Vilniaus filiale, buvo Miestų statybos katedros docentas. 1969–1984 m., iki gyvenimo pabaigos, jis dirbo Vilniaus inžineriniame statybos institute, 1969–1972 m. buvo docentas, nuo 1972 m. – profesorius.

1971–1984 m. V. V. Šeštokas buvo Vilniaus inžinerinio statybos instituto Miestų statybos katedros vedėjas.

1971 m. jis apsigynė disertaciją, buvo technikos mokslų daktaras.

V. V. Šeštokas pirmasis Lietuvoje pradėjo kompleksiškai spręsti inžinerinius miestų statybos klausimus, suorganizavo pirmuosius kompleksiškus miesto transporto srauto tyrimus. Jis subūrė grupę mokslininkų, nagrinėjusių transporto ir gatvių tinklo plėtros klausimus.

Pagrindinė V. V. Šeštoko mokslinės veiklos kryptis buvo gatvių ir kelių tinklo formavimosi proceso ir faktorių tyrimas. Kartu su kitais mokslininkais jis sudarė Lietuvos miestų gatvių rekonstrukcijos, aplinkos tvarkymo, eismo reguliavimo projektų, miestų generalinių planų, generalinių transporto plėtotės schemų.

V. V. Šeštoko iniciatyva Lietuvoje buvo įkurta savitos mokslinės krypties Inžinerinės urbanistikos mokykla.

Jis pirmasis iš Miestų statybos katedros darbuotojų pradėjo spausdinti šios srities mokslinius straipsnius, dalyvauti mokslinėse konferencijose užsienyje, skaitė paskaitas Vokietijoje, Vengrijoje, Švedijoje, Austrijoje.

V. V. Šeštokas parašė ir išleido mokslines knygas:

1971 m. – "Eismo reguliavimas ir saugumas".

1972 m. – "Inžinerinis miesto teritorijos įrengimas ir tvarkymas. Pirmoji dalis" (su kitais autoriais, mokomoji priemonė).

1973 m. – "Miestų transportas", "Gatvės, eismas, avarijos".

1975 m. – "Inžinerinis miesto teritorijos įrengimas ir tvarkymas. Antroji dalis" (su kitais autoriais, mokomoji priemonė).

1976 m. – "Keliai, transportas, miestai".

1978 m. – "Eismo organizavimas".

1984 m. – "Miestas ir transportas" (rusų kalba), "Garažai ir stovėjimo aikštelės" (rusų kalba, su kitais autoriais).

V. V. Šeštokui buvo suteiktas Lietuvos SSR nusipelniusio mokslo ir technikos veikėjo garbės vardas (1981 m.).

Buvo vedęs, žmona Jadvyga Šeštokienė (1929–2014) – mokslininkė chemijos inžinierė.

Mirė 1984 m. lapkričio 23 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse šeimos  kape. Kapą ženklina masyvi juodo šlifuoto akmens dekoratyvinė skulptūra, jos fasade iškaltas įrašas: "Jadvyga / Šeštokienė / 1929–2014 / Profesorius / Vaclovas Šeštokas / 1931–1984".

Lietuvos centriniame valstybės archyve 1979 m. buvo sudarytas V. V. Šeštoko dokumentų fondas R-355, jame sutvarkyti ir saugomi 472 dokumentai (1951–1976 m. laikotarpis), archyvui perduoti 1976–1977 m. Šiame fonde yra mokslų kandidato ir daktaro disertacijos, moksliniai straipsniai transporto, kelių, gatvių išplanavimo, jų statybos bei eksploatavimo klausimais, pranešimai mokslinėse konferencijose statybos ir architektūros klausimais, pranešimų tezės, paskaitos saugaus eismo ir transporto eksploatavimo klausimais, atsiliepimai apie kolegų mokslinius darbus, vadovavimo kolegų moksliniams darbams dokumentai, keleivių judėjimo Vilniaus mieste tyrimo dokumentai, asmens bei ūkio ir buities dokumentai, charakteristikos, biografijos, mokslinių darbų sąrašai, nuotraukos. Dokumentai yra lietuvių, rusų ir vokiečių kalbomis.