Juozapas GRAŽYS
  Gimimo data: 1870-03-14
Gimimo vietovė: Rukšiškių k. (Debeikių parapija, Anykščių r.) »

Trumpai:
Kunigas prelatas

2021-11-14   |   Spausdinti

Gimimo data nustatyta pagal Debeikių parapijos krikšto metrikų įrašą. Kitur minimas kaip gimęs 1871 m. kovo 30 d.

Tėvai: Jonas Gražys (apie 1835–?) ir Darata Kisieliūtė-Gražienė (apie 1842 – ?) – valstiečiai žemdirbiai. Broliai ir seserys: Jonas Gražys (1866–?), Mykolas Gražys (1868–?), Veronika Gražytė (1872–?), Antanas Gražys (1874–?), Ona Gražytė (1876–?) ir Karolina Gražytė (1878–1881) – mirė vaikystėje. Kartu augo ir įbroliai bei įseserės iš tėvo pirmosios santuokos. Pusbrolis (tėvo sesers sūnus) Antanas Pavilonis (1844–1918) – kunigas prelatas.

1882–1884 m. mokėsi Ukmergės valdinėje pradžios mokykloje, 1884–1887 m. – Rucavos (Latvija) progimnazijoje, 1887–1893 m. baigė Liepojos (Latvija) gimnaziją. 1893–1898 m. studijavo Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune. 1896 m. jis buvo įšventintas subdiakonu.

1898 m. J. Gražys buvo įšventintas kunigu.

1898–1901 m. jis tarnavo vikaru Biržuose, 1901–1904 m. – Panevėžyje. 1904–1907 m. jis buvo Subatės (dabar – Latvija) katalikų parapijos klebonas, 1907–1917 m. – Alūkstos (Latvija) katalikų parapijos klebonas ir Žemgalių dekanas.

1917–1924 m. J. Gražys buvo Naujamiesčio (Panevėžio r.) Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos klebonas.

1924–1929 m. jis tarnavo Ramygalos (Panevėžio r.) Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonu, 1928–1929 m. buvo ir Panevėžio dekanato dekanas. Jo iniciatyva pagausėjo Ramygalos bažnyčios inventoriaus, buvo atlikta įvairių ūkio darbų: 1925 m. klebonijos stogas apdengtas cinkuota skarda, 1927 m. sumūryta šventoriaus tvora ir pastatyti keturi vartai.

1929–1940 m. jis buvo Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonas.  Jo iniciatyva 1931 m. buvo nuliedinti ir iki šiol skamba nauji šios bažnyčios varpai: Šv. Petro ir Povilo (924 kg), Šv. Mykolo (519 kg) ir Šv. Juozapo (214 kg). Senatvėje jis liko tituliniu klebonu, parapijos tvarkymą 1932 m. perėmus jos administratoriui, vikarui adjutoriui kanauninkui Vladui Butvilai. 1930 m. gruodžio 28 d. jis pašventino naują Panevėžio apskrities savivaldybės ligoninės pastatą.

Įsteigus naują Panevėžio vyskupiją, 1927–1928 m. jis taip pat buvo pirmasis Panevėžio vyskupijos kapitulos prepozitas. 1928 m. kovo 25 d. Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas paskyrė J. Gražį kapitulos prelatu-dekanu – vienu iš keturių pirmųjų prelatų ką tik įsteigtoje kapituloje. 1928–1934 m. jis buvo pirmasis Panevėžio vyskupijos generalvikaras, kol dėl silpstančios sveikatos iš šių pareigų buvo atleistas. Nuo 1934 m. gruodžio 31 d. iki gyvenimo pabaigos jis buvo Panevėžio vyskupijos sinodinis teisėjas.

1940 m. rugsėjo 1 d. J. Gražys buvo paskirtas Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos altarista vikaru ir liko iki gyvenimo pabaigos.

Amžininkų atsiminimuose J. Gražys liko kaip taktiškas ir itin darbštus, kultūringas ir ramus dvasininkas, mėgiamas Panevėžio vyskupo Kazimiero Paltaroko.

Mirė 1948 m. spalio 9 d. Panevėžyje. Palaidotas Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios kriptoje po Didžiuoju altoriumi. Paminklinėje lentoje įrašyta: "Prelatas Juozapas Gražys, klebonavęs 19 metų. 1871–1948".

Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros interjere įtaisytoje marmurinėje lentoje, skirtoje šios katedros geradariams atminti, aukso raidėmis įrašyta ir prelato Juozapo Gražio pavardė.