Kazimieras NEMANIS
  Gimimo data: 1923-02-02
Gimimo vietovė: Užuraisčių k. (Panevėžio r.)

Trumpai:
Tautodailininkas medžio drožėjas

2019-07-13   |   Spausdinti

Augo ūkininkų ir amatininkų šeimoje. Drožti pradėjo vaikystėje, piemenaudamas, apie 1939 m. sukūrė pirmąjį savo paminklą – betoninę Kristaus statulą ant senelio kapo.

Po Antrojo pasaulinio karo, vengdamas kolektyvizacijos, K. Nemanis įsikūrė Panevėžyje, dirbo meistru medžio drožėju liaudies meno gaminių įmonėje "Tulpė", drožė smulkius dekoratyvinius medžio drožinius. Jis buvo vienas iš pirmųjų Panevėžio meistrų medžio drožėjų, rengė tautodailės parodas ir pats jose dalyvaudavo, nuo 1965 m. jam buvo suteiktas liaudies meistro vardas, iki 1979 m. jis vadovavo Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio skyriaus drožėjų sekcijai. 1978–1998 m. jis buvo Panevėžio miesto meno tarybos narys.

Apie 1967 m. pradėjęs kurti monumentalius drožinius, K. Nemanis sukūrė apie 70 koplystulpių ir stogastulpių, per 30 kryžių, apie 50 skulptūrinių kompozicijų daugiausia sakraline tematika. Jo drožiniai puošia Lietuvos bažnyčias, jų šventorius, kapines, sodybas Panevėžio, Plungės, Telšių, Jurbarko, Šakių, Varėnos (stogastulpis Valkininkų bažnyčios šventoriuje, 1984 m.), Pakruojo, Rokiškio, Anykščių, Kėdainių, Švenčionių, Zarasų rajonuose, Vilniuje ir Kaune. Dėl sakralinės kūrybos tematikos 1970–1988 m. jis buvo mažai matomas ir viešai pristatomas, ypač po to, kai 1970 m. savo sodyboje Panevėžyje pasistatė koplytstulpį su Šv. Jurgio ir kitų šventųjų atvaizdais.

K. Nemanio kūrybai būdingos tradicinės liaudies skulptūros formos ir drožinių kompozicija, jo monumentalūs kūriniai grakščiai ornamentuoti augaliniais motyvais, nedažyti, kartais impregnuoti karštu vašku, juose dažnai įkomponuoti tautiniai ir patriotiniai motyvai.

K. Nemanis kartu su kitais meistrais sukūrė ir Staniūnų stogastulpių memorialą šalia Panevėžio 1941 m. Kaizerlingo miškelyje vokiečių sušaudytų aukų atminimui (1979 m.), memorialui pritaikydamas tradicinių koplytstulpių motyvus. Jo sukurtas koplytstulpis žymi kunigo Petro Baltuškos gimtinės sodybą Užkalniuose (Panevėžio r.), stogastulpis puošia Ustronės (Panevėžio r.) knygnešių muziejų (1990 m.), kryžius liudija trijų partizanų žūtį Vaišvilčių kaime (Panevėžio r.). Naujamiesčio (Panevėžio r.) bažnyčiai jis sukūrė medžio bareljefą "Paskutinė vakarienė". Kaune jo sukurtas stogastulpis, pastatytas vietoj 1938 m. stovėjusio kryžiaus, papuošė Šv. Antano Paduviečio bažnyčios šventorių. Jis sukūrė reljefinę skulptūrinę kompoziciją Miliūnų kaimo (Rokiškio r.) memoriale (1981 m.).

Anykščių Šv. Mato bažnyčios šventoriuje stovi specialiai šiai vietai K. Nemanio sukurtas originalus Misijų kryžius (1987 m.), kuriame įkomponuota koplytėlė su keturiomis šventųjų skulptūrėlėmis. 1976 m. liepą jis dalyvavo liaudies menininkų medžio drožėjų stovykloje Ažuožeriuose (Anykščių r.) ir Anykščių Dainuvos slėniui sukūrė skulptūrinę Dirigento pakylą (sunykusi).

Jo darbai buvo eksponuoti trylikoje parodų Panevėžyje, Vilniuje, Daugpilyje (Latvija) ir kitur. Buvo surengtos trys personalinės jubiliejinės jo kūrybos parodos Panevėžyje, Vilniuje ir Naujamiestyje (Panevėžio r.).

Buvo vedęs. Sūnus Vilius Nemanis (1958–2008) – stalius ir baldžius, medžio drožėjas.

Mirė 2002 m. Panevėžyje. Palaidotas Panevėžio kapinėse.

Lietuvos literatūros ir meno archyve saugomas Kazimiero Nemanio dokumentų asmeninis fondas (F. 353).