Stasys ŽUKAUSKAS
  Gimimo data: 1914-05-05
Gimimo vietovė: Maskva (Rusija)

Trumpai:
Vaistininkas, sportininkas, sporto organizatorius, politinis kalinys, visuomenininkas

2019-08-05   |   Spausdinti

Tėvai: Sofija Jackūnaitė-Žukauskienė (1894–1977) – gydytoja odontologė, vertėja, ir Antanas Žukauskas-Vienuolis (1882–1957) – vaistininkas ir rašytojas. Seserys: (tėvo linija) Laima Žukauskaitė-Ruigienė (1925–2012) – švietėja, (motinos linija) Sofija Žukauskaitė-Kuznecovienė (g. 1927 m.).

Augo Maskvoje, vaikystėje patyrė revoliucinę suirutę ir badą. Tėvui 1918 m. išvykus į Lietuvą, toliau augo su motina. 1920 m. su tėvais grįžo į Lietuvą, augo Panevėžyje, paskui Kaune. Tėvams apie 1921 m. išsiskyrus, S. Žukauskas liko gyventi su tėvu Anykščiuose.

1923–1924 m. mokėsi Bad Flinsbergo (Vokietija) vaikų pensione prie Breslau pranciškonų vienuolyno. Tėvui sukūrus naują šeimą, 1924 m. grįžo į Anykščius ir 1924–1927 m. toliau mokėsi Anykščių Šv. Kryžiaus kongregacijos pradžios mokykloje, 1927–1929 m. – Anykščių vidurinėje mokykloje. 1929–1935 m. baigė Kauno Jėzuitų gimnaziją.

1935 m. įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto farmacijos skyrių, bet spalį buvo mobilizuotas į karo tarnybą Lietuvos kariuomenėje. 1935–1937 m. S. Žukauskas buvo Lietuvos kariuomenės 1-ojo inžinerinio-techninio bataliono eilinis.

Grįžęs iš karinės tarnybos, 1937–1941 m. jis toliau studijavo farmakologiją Kauno Vytauto Didžiojo universitete, gyveno tėvo name Kaune, P. Višinskio g. 8.

S. Žukauskas priklausė Lietuvos šaulių sąjungai. Jaunystėje jis domėjosi upeivyste ir jūreivyste, su tėvu pasidarė baidarę ir ja plaukiojo įvairiomis Lietuvos upėmis.

Nuo 1932 m. jis buvo skautas, 1937–1938 m. priklausė Vytauto Didžiojo universiteto studentų jūros skautų Lietuvos Karaliaus Mindaugo laivui, nuo 1938 m. – Lietuvos šaulių sąjungos narys. 1938 m. S. Žukauskas buvo vienas iš studentų korporacijos "Jūra" steigėjų, išrinktas šios korporacijos, atsiskyrusios nuo Lietuvos skautų sąjungos, sekretoriumi. 1939–1940 m. jis buvo Vytauto Didžiojo universiteto studentų korporacijos "Jūra" pirmininkas.

1941 m. birželio 14 d. už dalyvavimą "Jūros" korporacijoje jis Kaune buvo suimtas, išvežtas į Rusiją ir be teismo laikytas Sevuralo lageryje Sosvoje (Serovo rajonas, Sverdlovsko sritis). Vykdant 1942 m. liepos 8 d. Ypatingojo pasitarimo nuosprendį, S. Žukauskas buvo įkalintas 5 metams darbo pataisos lageryje. 1944 m. jis buvo perkeltas į Suchobezvodnaja lagerį Gorkio srityje (Rusija), vėliau – į kalėjimą Maskvoje, o iš jo 1945 m. sausį pervežtas į Vilniaus kalėjimą.

Siekdamas išlaisvinti sūnų iš kalėjimo, jo tėvas A. Žukauskas-Vienuolis sutiko parašyti romaną "Puodžiūnkiemis" kaip sovietinės santvarkos propaguoto socialistinio realizmo pavyzdį grožinėje lietuvių literatūroje.

Ypatingasis pasitarimas 1945 m. liepos 18 d. peržiūrėjo S. Žukausko bylą, sutrumpino bausmės terminą vieneriais metais ir jį paleido kaip atlikusį bausmę. Išleistas į laisvę, 1945–1946 m. jis dirbo Sanitarijos ir higienos institute Vilniuje.

1946 m. jis išlaikė egzaminus Vilniaus universiteto Medicinos fakultete ir taip baigė studijas, įgijo farmacininko provizoriaus (chemiko vaistininko) išsilavinimą. 1946–1950 m. jis dirbo Vilniaus universiteto Chemijos fakultete asistentu.

1950–1979 m., iki pensijos, S. Žukauskas gyveno Plateliuose (Plungės r.) ir dirbo Platelių vaistinės vedėju. Apie 1971 m. jis organizavo Plateliuose naujos vaistinės statybą ir sudarė jos tarnautojams geras darbo sąlygas, vaistinėje visada būdavo didelis vaistų pasirinkimas, o jei jų pritrūkdavo – pats su mašina važiuodavo į Vilnių jų parvežti. 

S. Žukauskas buvo aktyvus visuomenininkas, vandens sporto entuziastas, buriuotojas. 1951 m. Plateliuose jis įkūrė jachtklubą ir buvo jo pirmininkas, organizavo jaunųjų buriuotojų ugdymą bei turistinių paslaugų teikimą. Jis buvo sportininkas buriuotojas, Lietuvos buriavimo čempionas M klasėje (1954 m.). Jo pradėtos Platelių buriavimo tradicijos gyvuoja iki šiol. Jis taip pat mokė buriuoti ir Trakų ežeruose.

Gyvendamas Plateliuose, S. Žukauskas pradėjo rašyti apsakymus ir vaizdelius, kurie buvo publikuojami periodinėje spaudoje.

1967 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos SSR Aukščiausiojo teismo sprendimu S. Žukauskas buvo reabilituotas – jo kalinimas ir trėmimas buvo pripažinti nepagrįstais.

Nuo 1979 m. iki gyvenimo pabaigos S. Žukauskas gyveno Kaune. Jis parašė prisiminimų apie savo tėvą rašytoją A. Vienuolį. 

Vedė apie 1948 m., žmona Gražina Stančikaitė-Žukauskienė-Strazdelienė (1925–2014) – gydytoja. Išsiskyrė apie 1956 m.

Vėl vedė iki 1965 m., žmona Elena Gutauskaitė-Žukauskienė (1934–2002) – medicinos felčerė. Sūnūs: Antanas Žukauskas (g. 1966 m.) – stalius baldžius ir Gediminas Žukauskas (g. 1971 m.) – mechanikas. Anūkai (sūnaus Antano vaikai): Margarita Marija Žukauskaitė (g. 1990 m.), Rasa Žukauskaitė (g. 1993 m.) ir Julius Žukauskas (g. 1994 m.).

Mirė 1992 m. rugpjūčio 4 d. Kaune. Palaidotas Kauno Romainių kapinėse.

S. Žukausko likimas pristatytas Reginos Stonkutės-Žukienės sudarytame žinyne "Lietuvos farmacininkų erškėčių keliai" (leidinio "Lietuvos farmacija" II tomas, 2002 m.).