Tėvai: Kazys Verbickas (1912–1973) ir Anelė Verbickienė (1912–1999).

1958 m. baigė Pasvalio vidurinę mokyklą (dabar – Pasvalio Petro Vileišio gimnazija). Mokykliniais metais pradėjo fotografuoti gamtą. 1958–1963 m. studijavo Lietuvos žemės ūkio akademijos Miškų ūkio fakultete miškininkystę. Studijų metais fotografavo, paskatintas profesoriaus Tado Ivanausko, pasirinko fotografo ir gamtininko veiklos sritį.

1963 m. K. Verbickas dirbo Daugėliškio girininkijoje (Ignalinos r.) meistru. 

Nuo 1963 m. iki pensijos K. Verbickas dirbo Lietuvos Mokslų akademijos Zoologijos ir parazitologijos institute.

1963–1964 m. jis buvo šio instituto aspirantas, 1964–1966 m. atliko privalomąją karinę tarnybą sovietinėje kariuomenėje, 1966–1970 m. toliau dirbo institute jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu. 1970–1990 m. K. Verbickas buvo inžinierius miškininkas, nuo 1990 m., pertvarkius institutą, – Ekologijos instituto zoologas fotografas. 

1963 m. Zoologijos ir parazitologijos institute jis įkūrė centrinę fotolaboratoriją, specializuotą gyvūnams fotografuoti ir kaupiančią Lietuvos faunos fototeką. Joje sukurtos nuotraukos buvo skirtos įvairiems moksliniams straipsniams, darbams, disertacijoms iliustruoti. Fotografijos liudijo Lietuvos mokslininkų atradimus, fiksavo ieškojimų, tyrimų kryptis.

1961–2001 m. klajodamas po Lietuvos miškus ir laukus, K. Verbickas padarė apie 60 tūkstančių gyvūnų nuotraukų.

Jis buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos (nuo 1973 m.), Lietuvos fotomenininkų sąjungos (nuo 1969 m.) narys.

K. Verbicko autorinė fotoparoda "Lietuvos gamta" buvo eksponuota daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių (1973 m.).

Jis buvo vienas žymiausių Lietuvos gamtos fotografų, publikavusių gyvūnų fotoportretus įvairiuose Lietuvoje leidžiamuose žurnaluose ir laikraščiuose.

K. Verbicko fotografijos spausdintos apie 40 knygų gamtos tematika: Vytauto Nedzinsko "Paukščių ežeras" (1971 m.), Leonardo Grudzinsko "Laiškai beržo tošyje" (1976 m.), "Laiškai iš elnių miško" (1980 m.) ir "Laiškai iš bebrų upelio" (1983 m.), Gedimino Isoko "Giriose" (1978 m.) ir "Gaudžia ragas" (1981 m.), Joanos Gaižauskienės "Susipažinkite: varliagyviai ir ropliai" (1981 m.) ir kitose. Kartu su kitais fotografais jis iliustravo knygas Teofilio Zubavičiaus "Žuvintas ir jo gyventojai" (1978 m.), Tado Ivanausko "Aš apsisprendžiau" (1994 m.), autorių kolektyvų knygas "Sparnuočių namai" (1976 m.), "Lietuvos TSR nacionalinis parkas" (1981 m.), "Rambynas" (1987 m.), "Lietuvos fauna. Žinduoliai" (1988 m.), albumą "Medžioklė" (1981 m.) bei kitas.

K. Verbicko nuotraukos kelis dešimtmečius buvo nuolat spausdinamos žurnaluose "Mūsų gamta", "Mūsų girios", "Švyturys", laikraščiuose "Komjaunimo tiesa", "Lietuvos rytas", "Lietuvos aidas" ir kituose leidiniuose.

Paskutiniais gyvenimo metais jis filmuodavo gamtą vaizdo kamera, kartu su profesoriumi Ričardu Kazlausku rengė laidą "Gamtos karalija" (TV3). K. Verbickas yra mokomosios kompiuterinės Lietuvos enciklopedijos "Žemė, augalai, gyvūnai" vaizdo medžiagos autorius.

Už filmą "Giesmė saulei" K. Verbickui buvo paskirta Petro Abukevičiaus premija (2001 m.). Už dokumentinį filmą "Vilniaus miesto bioįvairovė" jis tapo ir 2005 m. šios premijos laureatu. Už šį darbą, kuris buvo pripažintas geriausiu metų filmu gamtos tematika, jis buvo apdovanotas ir Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos premija.

Laisvalaikiu stebėdavo gamtą, paukščius.

Buvo vedęs, žmona Augutė Verbickienė (1941–1981). Liko našlys.

Mirė 2006 m. Vilniuje. Palaidotas Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinėse šeimos kape prie tėvų ir žmonos. Kapą ženklina akmeninis paminklas-stela su iškaltu moters portretiniu atvaizdu ir įrašu: "Adelė Špokevičienė / 1914–1965 / Kazys Verbickas / 1912–1973 / Anelė Verbickienė / 1912–1999 / Augutė Verbickienė / 1941–1981 / Kęstutis Verbickas / 1941–2006".