Tėvas Juozas Limba.

1944 m. T. Limba išėjo partizanauti, buvo Aušros būrio vadas, pasirinko Sakalo slapyvardį. Aušros būrys veikė Debeikių valsčiaus rytinėje dalyje.

Vėliau Deimanto slapyvardžiu jis buvo Vytauto apygardos Liūto rinktinės štabo narys. Liūto rinktinė veikė visame Debeikių valsčiuje ir Leliūnų bei Vyžuonų valsčių dalyje, ta pati teritorija vėliau priklausė ir Rambyno rajonui.

1950–1951 m. T. Limba-Sakalas buvo Granito ir Rambyno rajonų vadas, slapstėsi bunkeryje Antano Tumo sodyboje Aknystėlių kaime (Utenos r.).

Žuvo 1951 m. balandžio 6 d. Aknystėlių kaime (Utenos r.) – išdavus bunkerį, buvo kareivių užpultas ir nušautas kartu su ten buvusiais Jonu Tyla-Vaišvila ir Liūto rinktinės vadu Antanu Lapieniu-Demonu. Palaidotas Leliūnų (Utenos r.) kapinių teritorijoje. Simbolinėje partizanų kapavietėje-memoriale jam pastatytas betoninis vardinis laisvės kovotojo kryžius su įrašu: "Teofilis Limba / Sakalas / 1926 – 1951 04 14".

T. Limbai suteiktas kario savanorio statusas (po mirties, 2012 m.).