Antanas DRILINGA
  Gimimo data: 1935-05-16
Gimimo vietovė: Plikiškių k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Rašytojas poetas, prozininkas, žurnalistas, leidėjas

2022-10-26   |   Spausdinti

Tėvai: Feliksas Mykolas Drilinga (1898–1976) ir Emilija Paknytė-Drilingienė (1904–1971) – neturtingi žemdirbiai. Augo su seserimi Marijona (g. 1926 m.) ir broliu.

Mokėsi Mikierių (Anykščių r.) pradinėje mokykloje, Šimonių (Kupiškio r.) progimnazijoje, kur jo auklėtojas, pastūmėjęs į literatūrinę kūrybą, buvo Kazimieras Zulonas. 1951–1955 m. mokėsi Ukmergės Vlado Žvirblio pedagoginėje mokykloje, įgijo pradinių klasių mokytojo specialybę. Ukmergėje jo muzikos mokytojas buvo Zigmas Leškevičius. 1955–1959 m. studijavo Vilniaus pedagoginiame institute lietuvių kalbą ir literatūrą,  1973–1976 m. Vilniaus universitete baigė žurnalistikos studijas.

1958–1962 m. A. Drilinga dirbo laikraščio "Komjaunimo tiesa" redakcijoje skyriaus vedėju, 1962–1963 m. – žurnalo "Moksleivis" skyriaus vedėju, 1963–1965 m. – Lietuvos komjaunimo centro komitete.

1965–1966 m. jis buvo žurnalo "Moksleivis" vyriausiasis redaktorius, 1966–1972 m. – žurnalo "Nemunas" vyriausiasis redaktorius.

1972–1974 m. A. Drilinga dirbo Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus sekretoriumi. 1975–1985 m. jis buvo Lietuvos rašytojų sąjungos literatūros konsultantas.

1985–1989 m. A. Drilinga dirbo laikraščio "Literatūra ir menas" vyriausiuoju redaktoriumi, nuo 1989 m. yra rašytojas profesionalas.

1992–1995 m. jis buvo Valstybinio leidybos centro vyriausiasis redaktorius, sudarė ir išleido daug lietuvių autorių kūrybos rinktinių (Maironio, Pauliaus Širvio ir kt.), reprezentacinį leidinį "Lietuvos Respublikos prezidentai" (1995 m.). 1995–2005 m. A. Drilinga dirbo leidėju "Margų raštų" leidykloje, buvo "Džiugo" leidyklos steigėjas ir vadovas, bendradarbiavo Vilkaviškio vyskupijos leidykloje "Ardor".

Nuo 1953 m. A. Drilinga rašo ir spausdina eilėraščius, nuo 1962 m. jis yra Lietuvos rašytojų sąjungos narys. 1970–1990 m. jis buvo ir Rašytojų sąjungos valdybos narys.

A. Drilingos kūryba pasižymi žanrų ir stiliaus įvairove: lyrika, mikropoemos, romanai, dokumentinė proza, libretai, eilėraščiai vaikams. Jo poezijoje greta tradicinių meilės ir gamtos motyvų dažna visuomeninė tematika. Prozos kūriniuose A. Drilinga dažniausiai žvalgosi po amžininkų kasdienybę, sudėtingus santykius šeimoje, pastangas įsitvirtinti visuomenėje, įveikti dvasines problemas.

A. Drilinga parašė ir išleido knygas:

1957 m. – "Kur kairėn, kur dešinėn".

1959 m. – "Atveriu langą" (eilėraščių rinkinys), "Vilnius nubunda" (eilėraščiai).

1962 m. – "Rankos ir betonas" (eilėraščių rinkinys).

1965 m. – "Skambančios naktys" (eilėraščių rinkinys).

1968 m. – "Šiluma" (eilėraščių rinkinys).

1971 m. – "Monologų knyga" (eilėraščių rinkinys).

1974 m. – "Erdvės trauka" (mikropoemos).

1975 m. – "Žolės spalva" (eilėraščių rinktinė).

1977 m. – "Rugpjūčio ritmai" (eilėraščių rinkinys), "Kauno autografai" (apybraižų rinkinys).

1980 m. – "Jūrų romansai" (eilėraščių rinkinys), "Laimės kūdikio gyvenimas" (romanas).

1982 m. – "Jau saulelė..." (romanas apie Kristijono Donelaičio epochą, antrasis atnaujintas leidimas – 2018 m.).

1983 m. – "Slenksčiai" (eilėraščiai ir poema).

1984 m. – "Akimirkų tėkmė" (eilėraščiai ir poemos).

1985 m. – "Ant keteros" (romanas), "Alyvos šakelė balandžio snape" (su Juozu Baltušiu, poezija ir proza).

1986 m. – "Žmonės prie vieškelio" (publicistika).

1987 m. – "Improvizacija mušamaisiais" (romanas).

1988 m. – "Laukimas" (eilėraščių rinkinys).

1993 m. – "Ateiti ir išeiti" (romanas).

1994 m. – "Monsinjoras : akimirkos su monsinjoru Kazimieru Vasiliausku" (beletrizuotas biografinis pasakojimas).

1995 m. – "Pelenai" (romanas).

1996 m. – "Ugnies paukštė : meilės eilėraščiai".

2001 m. – "Sonetai vakaro rūke" (eilėraščiai).

2002 m. – "Nuolaužos" (eilėraščių rinkinys).

2004 m. – "Aš juos mylėjau" (atsiminimai).

2005 m. – "Moteris, tas amžinas švelnumas..." (meilės lyrikos rinktinė).

2006 m. – "Nuogas dykumoje" (romanas), "Mano abėcėlė : eilėraščiai vaikams".

2008 m. – "Blyksniai : poetinės maksimos" (eiliuotos miniatiūros ir sentencijos).

2009 m. – "Uogos kraujo spalvos" (atnaujintas ir pataisytas romano "Laimės kūdikio gyvenimas" leidimas).

2011 m. – "Blyksnių atšvaitai : poetinės maksimos" (eiliuotos miniatiūros).

2013 m. – "Atšvaitai : poetinės maksimos" (eiliuotos miniatiūros).

2015 m. – "Vieneri sugrįžimo metai" (prisiminimų dienoraščiai).

2016 m. – "Kelionė į Veneciją" (mažoji poemai), "Ištirpti prarastam laike" (romanas).

2019 m. – "Švelnumas" (1988–2018 m. eilėraščių rinktinė).

2021 m. – "Saulės palydos" (eilėraščiai).

A. Drilingos poezijos yra išversta į rusų kalbą.

Jis sukūrė libretus Antano Rekašiaus operai "Šviesos baladė" (pastatyta 1970 m.), Algimanto Bražinsko operoms "Pagramančio šnekučiai" (pastatyta 1976 m.), "Kristijonas" (pastatyta 1985 m.), "Liepsna" bei miuziklui "Žemės paukščiai" (atnaujintas "Pagramančio šnekučių" pastatymas, 2012 m., režisierius Nerijus Petrokas). Pagal jo eiles yra sukurta dainų: Algimanto Jeleniausko "Vakaro sonetas", Algimanto Bražinsko "Aukštaitija mana", Teisučio Makačino "Pirmyn, darbininkai", Vygando Telksnio "Baladė apie armoniką", Vytauto Kairiūkščio "Vidurnakty", Mikalojaus Noviko "Bokšto laikrodis" ir kt. Jo parengtas poezijos spektaklis "Gelmių spalvos" buvo pastatytas Kauno dramos teatre (1973 m.).

A. Drilinga išvertė iš rusų ir prancūzų kalbų į lietuvių kalbą Paulo Eluardo "Lyrika" (su Tatjana Rostovaite, 1976 m.), Ivano Paderino "Ant skardžio" (apysaka, 1977 m), Pierro Jeano de Berangerio "Dainos" (eilėraščiai, 1981 m.), Donatien Alphonse Francois de Sade "Teresė. Filosofija buduare" (erotiniai romanai, 1994 m.), Kerimo Kurbannepesovo "Pareiga" (eilėraščiai, 1985 m.), operų "Karmen", "Lietuviai", operačių "Monmartro žibuoklės", "Šikšnosparnis" ir kitų libretus.

Jis sudarė ir išleido lietuvių rašytojų kūrinių apie jūrą rinkinį "Vyrai išplaukia į jūrą" (1977 m.), eilėraščių rinkinius "Taikos balandžiai" (1978 m.) ir "Iš lietuvių tarybinės poezijos" (rusų kalba, pažodiniai vertimai, 1979 m.), buvo biografinio leidinio "Lietuvos Respublikos prezidentai" (1995 m.) vyriausiasis redaktorius, straipsnių rinkinio "Šiuolaikinės poezijos problemos" (1977 m.) redakcinės kolegijos narys.

A. Drilinga yra Komjaunimo premijos laureatas (1969 m.), "Poezijos pavasario" laureatas (1972 m.). Jam suteiktas Lietuvos SSR nusipelniusio kultūros veikėjo vardas (1981 m.), jis apdovanotas Pasaulio taikos tarybos medaliu. 

A. Drilingai suteiktas Anykščių rajono Garbės piliečio vardas (2015 m.).

Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje buvo parengta virtuali paroda "Antanas Drilinga: Ateinu pas tave, į tavo rankas…“, skirta jo 75-erių metų sukakčiai (2010 m.). Anykščių L. ir S. Didžiulių viešoji biblioteka parengė virtualią parodą "Gyvenamo laiko atspindžiai", skirtą jo 85-erių metų sukakčiai (2020 m.).

Lietuvos literatūros ir meno archyve sukauptas Antano Drilingos dokumentų asmeninis fondas (F. 357), viename jo apyraše yra 289 saugomi vienetai, priimti 1979 m., pildyti iki 2003 m.

Laisvalaikiu mėgsta staliaus darbus.

Vedęs, žmona Janina Drilingienė (g. 1935 m.) – pedagogė. Duktė Aušra (g. 1970 m.). Savo šeimoje užaugino anūką Luką.