Petras STEIKŪNAS
  Gimimo data: 1900-06-19
Gimimo vietovė: Nerupio k. (Ukmergės r.)

Trumpai:
Inžinierius, kariškis, verslininkas, visuomenininkas

2022-09-14   |   Spausdinti

Gimimo data pagal naująjį kalendorių – 1900 m. liepos 3 d.

Seneliai: Vincentas Steikūnas (1826–1882) iš Kalvelių – žemdirbys laisvasis valstietis ir Petronėlė Pavilonytė-Steikūnienė (1828–1882) iš Vajėšių – žemdirbė. Tėvai: Jonas Steikūnas (1851–1912) – žemdirbys ūkininkas, verslininkas, dvarininkas, ir Marija Steikūnienė (apie 1850 – 1923). Užaugo septynių vaikų šeimoje su keturiais broliais ir dviem seserimis. Broliai: Mykolas Steikūnas (1884–1944), Jonas Steikūnas (apie 1885 – po 1923) – vaistininkas, Kazys Steikūnas (1891–1920) – kariškis ir Antanas Steikūnas (1894–1970) – verslininkas, vadovas, seserys Ona ir Sofija. Pusbrolis (tėvo brolio Kazimiero sūnus) Jonas Steikūnas (1894–1970) – kariškis, Lietuvos kariuomenės savanoris, politinis kalinys.

Vaikystėje augo Anykščiuose, kol 1909 m. tėvas su savo broliu Mataušu Steikūnu perpus įsigijo grafui Antanui Tiškevičiui priklausiusį Kasčiukiškių dvarą (Kaišiadorių r.) su 1500 hektarų žemės ir ten persikėlė. Mokėsi Vilniaus, Pirmojo pasaulinio karo metais – Voronežo (Rusija) ir Marijampolės mokyklose.

1919 m. vasario 20 d. P. Steikūnas išėjo savanoriu į kuriamą Lietuvos kariuomenę. Baigęs Karo mokyklą 1-ojoje jos laidoje, jis iki 1923 m. rugsėjo 27 d. tarnavo 8-ajame Kauno kunigaikščio Vaidoto pėstininkų pulke, buvo leitenantas.

Išėjęs į atsargą, 1929 m. jis baigė Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakultetą, įgijo inžinieriaus išsilavinimą ir dirbo įvairiose bendrovėse.

Kartu su broliu A. Steikūnu Kaune, Laisvės alėjoje, jis įsigijo sklypą ir 1938–1940 m. pastatė kino teatrą "Romuva", paskui jame dirbo.

1928 m. galandžio 22–23 d. P. Steikūnas dalyvavo Lietuvos savanorių kūrėjų sąjungos (nuo 1931 m. – Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga) suvažiavime ir buvo išrinktas jos Centro valdybos nariu ir šias pareigas ėjo iki 1940 m., kol sąjungos veikla buvo uždrausta. Jis taip pat buvo slaptos organizacijos Lietuvos tautinės apsaugos "Geležinis vilkas" narys, o 1928 m. gegužės 26 d. ją legalizavus kaip "Geležinio vilko" sporto sąjungą, tapo jos nariu, Kauno grupės štabo nariu ir sporto vadovu, buvo išrinktas sąjungos iždininku.

Už veiklą tarp profesoriaus Augustino Voldemaro šalininkų P. Steikūnas buvo suimtas, apkaltintas priklausymu organizacijai "Geležinis vilkas" ir siekiu nuversti valstybės valdžią, pasikėsinimo nužudyti Kriminalinės policijos direktorių Stepą Rusteiką organizavimu. 1931 m. vasarą Kariuomenės teismo jis buvo nuteistas ir vienerius metus kalėjo. 1940–1941 m. pirmosios sovietinės okupacijos metu jis taip pat buvo kalinamas už dalyvavimą patriotinėse organizacijose.

1944 m. P. Steikūnas pasitraukė į Vakarus, buvo apsistojęs Vokietijoje, dirbo mokytoju Mejerbecho-Oldenbergo lietuvių gimnazijoje.

1949 m. jis išvyko į JAV, buvo įsikūręs ir ilgą laiką gyveno Indianos valstijoje.

Nepriklausomoje Lietuvoje P. Steikūnas buvo apdovanotas Savanorio-kūrėjo medaliu (1929 m.).

Mirė 1993 m. rugsėjo 23 d. Čikagoje (Ilinojaus valstija, JAV).