Anykštėnų biografijų žinynas - http://www.anykstenai.lt/asmenys
Antanas GINEITIS
2023-03-21

Vardas: Antanas
Pavardė: GINEITIS
Gimimo data: 1860-01-17
Gimimo vieta: Remeikių k. (Anykščių r.)

Trumpai:
Dvarininkas, savivaldos organizatorius, visuomenininkas


Gimimo data nustatyta pagal Skiemonių bažnyčios krikšto metrikų įrašus. Kitur klaidingai minimas kaip gimęs 1860 m. sausio 18 d.

Tėvai: Karolis Gineika-Gineitis (1818–1904) – žemdirbys ūkininkas, dvarininkas, ir Marcelė Ženytė-Gineitienė. Augo keturių vaikų šeimoje su broliu ir dviem seserimis. Brolis ir seserys: Pranciškus Gineitis (1861–1934) – ūkininkas, dvarininkas, Teklė Gineitytė-Vadišienė (1866–1958) – žemdirbė ūkininkė ir Uršulė Gineitytė-Kviklienė (1868–1958) – žemdirbė ūkininkė. Sūnėnas (brolio Pranciškaus sūnus) Pranas Gineitis (1894–1941) – pedagogas, švietėjas, 1941 m. politinis kalinys, žuvęs lageryje.

1860 m. sausio 18 d. Skiemonių bažnyčioje jį pakrikštijo šios bažnyčios administratorius Simonas Gutauskas, krikštatėviai buvo Kazimieras Gineika (Gineitis) ir Ona Dabužinskaitė.

Augo Remeikiuose, 1885 m. su tėvais persikėlė į Paakmenės palivarką netoli Tauragnų (Utenos r.), paskui nuo 1892 m. gyveno Tauragnuose, kur jo tėvas nusipirko dvarą su 400 hektarų žemės. Dvaro savininkai Aukštaitijoje stiprino lietuvių tautinę kultūrą, rėmė lietuvių tautinį judėjimą.

Kartu su broliu P. Gineičiu A. Gineitis paveldėjo Tauragnų dvarą ir iki gyvenimo pabaigos buvo vienas iš jo savininkų, tačiau ūkį tvarkė jo žmona. Kartu jie valdė ir Paakmenės (Poakmenio) palivarką (Utenos r.).

A. Gineitis rėmė knygnešius, rašė į lietuvišką spaudą. 1905 m. jis buvo Vilniaus Didžiojo Seimo, kuriame buvo reikalaujama Lietuvai autonomijos, dalyvis.

Vėliau A. Gineitis buvo vienas iš 1917 m. Vilniaus konferencijos organizatorių, dirbo jos organizaciniame komitete. Konferencijoje jis iškėlė būtinumą atkurti Lietuvos valstybę.

Nepriklausomoje Lietuvoje A. Gineitis 1918 m. lapkričio 24 d. buvo išrinktas Tauragnų parapijos komiteto nariu, o 1919 m. rugpjūčio 16 d. – Tauragnų valsčiaus atstovu Utenos apskrities taryboje. Nuo 1918 m. lapkričio jis buvo paskirtas Lietuvos vyriausybės komisaru Saldutiškio apskrityje, nuo 1920 m. vasaros buvo pirmasis Saldutiškio apskrities viršininkas. Jis organizavo administracinį personalą Švenčionių apskričiai.

Tauragnuose jis buvo renkamas Ūkininkų ir Tautininkų sąjungos skyrių vadovu. Kaip Ūkininkų sąjungos Tauragnų skyriaus atstovas 1924 m. rugsėjį jis buvo išrinktas 1924–1929 m. kadencijos Tauragnų valsčiaus tarybos nariu, 1924–1926 m. buvo šios tarybos iždininkas, 1926–1929 m. – valsčiaus tarybos pirmininkas.

1907 m. rudenį A. Gineičio namuose Tauragnuose buvo atidarytas "Saulės" mokyklos mergaičių skyrius.

Buvo vedęs, žmona Teklė Žulytė-Gineitienė (1876–1944) – ūkininkė, dvarininkė, 1941–1944 m. tremtinė, mirusi tremtyje Altajaus krašte (Rusija). Užaugino septynis vaikus, sūnūs: Kazys Gineitis (1895–1965) – diplomatas, nuo 1928 m. buvęs Lietuvos konsulas Londone (Didžioji Britanija), ir Stanislovas Gineitis (1910–?) – agronomas, dukterys Teklė Gineitytė-Dijokienė (1896–1969), Jadvyga Gineitytė, Ona Gineitytė-Jackevičienė, Marija Gineitytė ir Bronė Gineitytė.

Mirė 1936 m. birželio 28 d. Tauragnuose (Utenos r.). Palaidotas Tauragnų kapinėse (2 kvartalas, 61 kapas) giminės kape prie artimųjų. Kapą ženklina pilko šlifuoto akmens paminklas-stela su iškaltu įrašu: "Gineičiai / Antanas / 1860–1936 / Mirusi tremtyje / Teklė / 1876–1944 / Teklė Dijokienė / 1896–1969 / Kazys / Dijokas Lang / 1925–1994 / Ilsėkitės ramybėje Liūdi vaikai".