Anykštėnų biografijų žinynas - http://www.anykstenai.lt/asmenys
Antanas KRYŽANAUSKAS
2018-02-02

Vardas: Antanas
Pavardė: KRYŽANAUSKAS
Gimimo data: 1908-06-15
Gimimo vieta: Kaniūkų k. (Molėtų r.)

Trumpai:
Pedagogas, kariškis, rašytojas dramaturgas, memuaristas, tremtinys


Gimimo data nustatyta pagal santuokos metrikus. Gimimo data kitų šaltinių duomenimis – 1908 m. liepos 23 d.

Tėvai: Petras Kryžanauskas (1872–1943) ir Agota Šaltenytė-Kryžanauskienė (1870–1943) – žemdirbiai, pasiturintys ūkininkai, nuo 1941 m. tremtiniai Altajaus krašte (Sibiras, Rusija), mirę iš bado tremtyje.

Mokėsi Ukmergės gimnazijoje. 1928 m. baigė Ukmergės mokytojų seminariją.

1928–1930 m. A. Kryžanauskas dirbo Vaišviliškių (Anykščių r.) pradžios mokykloje mokytoju.

1930 m. jis buvo pašauktas į tarnybą Lietuvos kariuomenėje, mokėsi Karo mokykloje Kaune ir 1931 m. spalio 29 d. ją baigė VI aspirantų laidoje, jam buvo suteiktas atsargos pėstininkų jaunesniojo leitenanto karinis laipsnis ir iškart paleistas į pėstininkų karininkų atsargą.

1931–1932 m. A. Kryžanauskas buvo Naujonių (Anykščių r.) pradžios mokyklos mokytojas. 1932–1937 m. jis dirbo Anykščių vidurinėje mokykloje karinio parengimo mokytoju. Dirbdamas Anykščiuose, A. Kryžanauskas buvo aktyvus Lietuvos šaulių sąjungos narys, šaulių būrio vadas, nuo 1936 m. lapkričio 23 d. – atsargos leitenantas. Jis daug sportavo, dalyvavo kultūrinėje veikloje, vaidino mokinių ir mokytojų spektakliuose, įkūrė jaunųjų ūkininkaičių ratelį.

1933 m. rugsėjo 21 d. jis surengė Anykščiuose pirmąjį minėjimą, skirtą lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio atminimui pagerbti. 1935 m., minint šaulių veiklos Anykščiuose 15 metų sukaktį, A. Kryžanauskas čia priėmė ir Lietuvos šaulių sąjungos vadą Praną Saladžių.

Dėl tokio savo aktyvumo A. Kryžanauskas neįtiko Anykščių valdžiai ir buvo iškeltas dirbti į kaimo mokyklą. 1937–1941 m. jis gyveno tėviškėje ir buvo Skudutiškio (Molėtų r.) pradžios mokyklos vedėjas. 1939 m. rugsėjį jis atliko karines pratybas 11 atskirajame pasienio batalione, buvo ryšių būrio vadas. Skudutiškyje jis įkūrė Lietuvos šaulių sąjungos būrį ir iki 1940 m. buvo jo vadas.

Pirmosios sovietinės okupacijos laikotarpiu 1941 m. sausio 5 d. Utenoje A. Kryžanauskas buvo suimtas ir įkalintas.

1941 m. birželio 14 d. jis su žmona ir tėvais buvo suimtas ir išgabentas į Sibirą (Rusija), kaip aktyvus visuomenininkas nuteistas 10 metų kalėti be teisės, atlikus bausmę, grįžti į Lietuvą. Atskirtas nuo žmonos, A. Kryžanauskas 1941–1951 m. kalėjo Rešiotų lageryje (Žemutinio Ingašo r., Krasnojarsko kraštas, Rusija). Atlikęs bausmę, nuo 1951 m. jis liko gyventi tremtyje Pokrovkoje, nuo 1953 m. – jau kartu su žmona Mamove (Dolgij Mosto r., Krasnojarsko kraštas, Rusija), kol 1957 m. liepos 24 d. buvo paleistas iš tremties.

1959 m. grįžęs į Lietuvą, mėgino įsikurti Anykščiuose, bet valdžios nebuvo priimtas. Jis apsigyveno Kėdainiuose ir ten liko iki gyvenimo pabaigos. Negavęs teisės dirbti mokykloje, A. Kryžanauskas dirbo melioracijoje darbininku, kol išėjo į pensiją.

Lietuvos Atgimimo metais jis dalyvavo Sąjūdžio ir patriotinių organizacijų veikloje. Atkūrus Lietuvos šaulių sąjungos veiklą, 1989 m. jis tapo šios Sąjungos Garbės nariu.

Iki Antrojo pasaulinio karo A. Kryžanauskas bendradarbiavo periodinėje spaudoje, sukūrė dramą apie 1920-ųjų metų partizanų kovas "Nebaigtas žygis" (1937 m.), kuri Lietuvos šaulių sąjungos konkurse 1937 m. buvo įvertinta 1-ąja premija.

Senatvėje jis parengė vaizdingo žodžio atsiminimus apie sovietinius lagerius ir tremtį "Už ką?..". 1989 m. jie buvo išspausdinti žurnale "Pergalė", o po autoriaus mirties išleisti  atskira knyga (1995 m.).

Susituokė 1937 m. rugpjūčio 23 d. Anykščių bažnyčioje, žmona Ona Gražytė-Kryžanauskienė (1916–2004) iš Kiaušų, kunigo Alfonso Gražio sesuo, – pedagogė, tremtinė. Vaikų neturėjo.

Mirė 1992 m. birželio 18 d. Kėdainiuose. Palaidotas Anykščių senosiose kapinėse šeimos kape. Kapą ženklina medinis drožinėtas skulptūrinis stogastulpis, kuriame išskobti ir tremtyje mirusių tėvų vardai.

A. Kryžanausko šeimos gyvenimo ir jo memuarinės kūrybos akcentai apžvelgiami Rimanto Vanago dokumentinės prozos rinkinyje "Žmonės mylėjo žmones" (2004 m.), jam skirtas skyrius "Jaunasis Verteris gyveno Anykščiuose...". A. Kryžanausko gyvenimas ir veikla pristatoma biografinių apybraižų rinkinyje "Molėtų krašto šviesuoliai. II knyga" (2017 m.).