Anykštėnų biografijų žinynas - http://www.anykstenai.lt/asmenys
Juozas CIPARIS
2023-01-09

Vardas: Juozas
Pavardė: CIPARIS
Gimimo data: 1923-01-20
Gimimo vieta: Šylių k. (Šilutės r.)

Trumpai:
Mokslininkas chemikas technologas, pedagogas vokiečių kalbos mokytojas, visuomenininkas, memuaristas


Tėvai – žemdirbiai valstiečiai. Augo septynių vaikų šeimoje.

Mokėsi Šilutės progimnazijoje, 1938–1939 m. baigė Šilutės gimnaziją (dabar – Šilutės Vydūno gimnazija). 1939–1940 m. studijavo Telšių kunigų seminarijoje, kol ši po sovietinio perversmo buvo uždaryta. 1940–1941 m. jis tęsė teologijos studijas Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje, bet ir šią uždarius turėjo atsisakyti ketinimų tapti kunigu. Baigė Tauragės gimnaziją, 1942–1943 m. studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete.

Antrojo pasaulinio karo metais J. Ciparis dirbo mokytoju įvairiose pradžios mokyklose ir gimnazijose. 1943–1944 m. jis buvo Anykščių gimnazijos vokiečių kalbos mokytojas, čia išleido pirmąją gimnazistų laidą, vėliau mokė anglų ir vokiečių kalbų Utenos "Saulės" gimnazijoje.

1945–1949 m. jis studijavo Kauno universiteto Cheminės technologijos fakultete, įgijo chemiko technologo išsilavinimą. 1949–1952 m. jis tęsė studijas Maskvos D. Mendelejevo cheminės technologijos instituto aspirantūroje.

1952 m. Maskvos D. Mendelejevo cheminės technologijos institute jis apsigynė kandidatinę disertaciją "Masės kaita skystoje fazėje absorbcinėse kolonose su įkrovomis".

1952–1958 m. J. Ciparis dirbo Kauno politechnikos institute laborantu, vyresniuoju dėstytoju, docentu.

1958–1967 m. jis buvo Lietuvos žemės ūkio akademijos docentas, 1967–1976 m. – profesorius. 1966–1975 m. jis dirbo Neorganinės chemijos katedros vedėju, o ją sujungus su Organinės chemijos katedra, 1975–1976 m. vadovavo Chemijos katedrai.

1964–1966 m. jis tęsė studijas Leningrado (dabar – Sankt Peterburgas, Rusija) technologijos instituto doktorantūroje ir 1966 m. ten apsigynė disertaciją "Ekstraktyvinės rektifikacijos proceso, naudojant selektyviais priedais druskas, tyrimas", buvo technikos mokslų daktaras, 1993 m. nostrifikuotas habilituotas technologijos mokslų, chemijos technologijos daktaras.

1976–1978 m. J. Ciparis gyveno ir dirbo Kirgizijoje. Jis buvo Ošo pedagoginio instituto profesorius, katedros vedėjas.

Grįžęs į Lietuvą, 1978–1981 m. J. Ciparis buvo Kauno politechnikos instituto profesorius, o 1981–1991 m. dirbo Vilniaus pedagoginio instituto Chemijos katedroje, buvo profesorius, kol išėjo į pensiją.

Jo mokslinių interesų sritys – išsūdomoji rektifikacija, cheminės technologijos, žemės ūkio chemizavimas. J. Cipariui priklauso 35 išradimai chemijos technologijų srityje, jis parašė ir paskelbė apie 300 straipsnių, taip pat monografijų, vadovėlių, įvairių mokymo priemonių ir mokslo populiarinimo brošiūrų.

J. Cipario moksliniai ir kūrybos leidiniai:

1959 m. – "Neorganinė ir bendroji chemija : teorija ir laboratoriniai darbai" (vadovėlis). 

1960 m. – "D. Mendelejevas" (pažintinis leidinys moksleiviams).

1961 m. – "Chemijos vaidmuo liaudies ūkyje" (mokslo populiarinimo leidinys).

1962 m. – "Fizinės ir koloidų chemijos laboratoriniai darbai : aukštųjų žemės ūkio mokyklų studentams neakivaizdininkams" (mokymo priemonė). 

1966 m. – "Cheminės technologijos procesai ir aparatai" (vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams, su E. Daumantu, A. Drobavičiumi ir kitais autoriais, kiti leidimai – 1984, 1996 m.).

1969 m. – "Druskų rektifikacija" (monografija, rusų kalba, su kitais autoriais).

1973 m. – "Pusiausvyra skystis-garai. Trigubosios sistemos su vienu nelakiu komponentu" (žinynas, rusų kalba).

1979 m. – "Cheminės ir maisto produktų technologijos procesų ir aparatų kurso paveikslų rinkinys" (mokymo priemonė).

1981 m. – "Cheminės ir maisto produktų technologijos procesų ir aparatų laboratoriniai darbai" (mokymo priemonė).

1982 m. – "Cheminiai reaktoriai" (mokymo priemonė).

1989 m. – "Cheminė technologija" (mokymo priemonė).

2000 m. – "Siūbuojančiu lieptu per neramius vandenis" (memuarai).

2003 m. – "Kankinys kunigas Jonas Staškevičius" (dokumentinė monografija), "Su mokslo siekiančiu jaunimu" (memuarai).

J. Cipario ir kitų šilutiškių iniciatyva Šilutės vidurinei mokyklai 1993 m. buvo suteiktas Vydūno vardas. Jis dalyvavo 2000 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose kaip "Jaunosios Lietuvos", naujųjų tautininkų ir politinių kalinių sąjungos kandidatas, bet nebuvo išrinktas.

Jis buvo apdovanotas Lietuvos SSR respublikine mokslo premija (1987 m.).

Mokėjo rusų, vokiečių, anglų ir prancūzų kalbas. Laisvalaikį skyrė kelionėms, turizmui.

Buvo vedęs, žmona Janina Čepukonytė-Ciparienė (1924–2013) – vaistininkė. Sūnus Alfredas Ciparis (g. 1947 m.) – mokslininkas chemikas technologas, duktė Egidija Ciparytė-Venskutonienė (g. 1950 m.) – mokslininkė agronomė.

Mirė 2005 m. Kaune. Palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse-panteone (1PAN kvartalas, 17 eilė, 3 kapas). Kapą ženklina juodo šlifuoto akmens paminklinė kompozicija su centre įtaisytu rausvo šlifuoto akmens Kalvarijų kryžiumi, postamente – dvi portretinės nuotraukos ir įrašai metalinėmis raidėmis: "Prof. hab. dr. / Juozas Ciparis / 1923–2005" ir "Janina / Ciparienė / 1924–2013".